Valstybės gynybos fonde šiemet – 240 mln. eurų, kitąmet – virš 700 mln. eurų

Gynybos fondą sukūrė praėjusius kadencijos Seimas, jam finansuoti nuo šių metų padidinti mokesčiai – 1 proc. punktu pakeltas pelno mokestis, nuspręsta sparčiau didinti akcizus alkoholiui, tabakui, kurui taikomoms saugumo ir CO2 dedamosioms, taip pat perskirstytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos.

Fondą taip pat sudaro pajamos iš šalies bankų solidarumo mokesčio, kuris nustoja galioti šiemet.

Kaip nurodoma Eltai ministerijos pateiktoje 2025-ųjų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, iš papildomo bankų apmokestinimo krašto apsaugai šiemet surinkta 90 mln. eurų.

Kitų metų fonde pelno mokesčio dalis (1,9 proc.) sudaro 35,7 mln. eurų, biudžeto akcizų pajamų dalis (4,1 proc.) siekia 89,4 mln. eurų, fiksuota gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis – 25 mln. eurų.

2026-ųjų Gynybos fondas bus didesnis, nes jį sudarys papildomos pajamos – Lietuvos banko (LB) pelno įmokos dalis ir lėšos iš komercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, šiuos pakeitimus Seimas priėmė šiemet.

Parlamentui pakeitus įstatymą, vietoje 70 proc. trejų metų LB pelno vidurkio įmokos į biudžetą dabar bus skiriamos visos lėšos, likusios atidėjus būtiną dalį centrinio banko atsargos kapitalui, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų.

Seimas birželį taip pat priėmė mokesčių reformą, į kurią įeina papildoma 0,2 proc. gynybos dedamoji iš komercinio ir ne pagrindinio gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo.

Taip pat – naujas 10 proc. mokestis visoms draudimo sutartims, išskyrus gyvybės, privalomą transporto, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimą, jis vadinamas saugumo įnašu.

Kaip Eltai nurodė Finansų ministerija, 2026 m. iš saugumo įnašo planuojama surinkti 80,7 mln. eurų, iš pakeisto NT mokesčio – 39,9 mln. eurų, o LB įmoka sudarys 36 mln. eurų.

Kitų metų Gynybos fondą taip pat sudarys didesnė pelno mokesčio ir akcizų pajamų dalis – atitinkamai 179,2 mln. eurų ir 182 mln. eurų (po 8 proc. nuo visų biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio ir akcizų).

Taip pat – 2 proc. GPM valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų, neįskaitant pajamų iš verslo liudijimų apmokestinimo, šios lėšos Gynybos fondą papildys 157,2 mln. eurų, dar 25 mln. eurų sudarys fiksuota GPM dalis, kurios lėšos skiriamos savivaldybių civilinei saugai, 100 tūkst. eurų – fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų savanoriškos įmokos į fondą.

Akcizų pajamos biudžete mažėja 13,6 mln. eurų

Seimas gruodį nepritarė Vyriausybės siūlymui akcizus etilo alkoholiui, kaitinamajam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui didinti sparčiau nei suplanuota dabar – numatyta, kad tai biudžetui kitąmet atneštų 22,7 mln. eurų papildomų pajamų.

Visgi Seime šiai iniciatyvai pritarimo nerasta, dėl to Vyriausybė patikslino kitų metų valstybės biudžeto projektą ir sumažino pajamų iš akcizų projekciją.

Atitinkamai sumažintos akcizų pajamos ir Valstybės gynybos fondo sąmatoje – 1,8 mln. eurų, tai atsispindėjo Seimo priimtame galutiniame biudžeto projekte.

Tačiau jau po balsavimo už biudžetą gruodžio viduryje parlamentas priėmė kitus Akcizų įstatymo pakeitimus – pagal juos 2026 m. nebus keliama kintamoji akcizo dalis, vadinamoji CO2 dedamoji, dyzelinui, žemės ūkyje naudojamiems gazoliams ir suskystintoms naftos dujoms (SND).

Taip pat bus perpus mažinama CO2 dedamoji šildymui skirtiems gazoliams, SND ir dujiniams angliavandeniliams.

Finansų ministerijos teigimu, dėl šio Seimo sprendimo kitąmet akcizų pajamos bus 13,6 mln. eurų mažesnės nei patvirtinta kitų metų biudžete.

„Atitinkamai, 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšos iš akcizų galėtų būti mažesnės apie 1 mln. eurų“, – Eltai nurodė ministerija.

ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.

2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekia 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP, papildomai dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas.

Lietuva šiemet gynybai iš viso skiria apie 4,1 proc. nuo BVP.

Kitąmet gynybos finansavimas augs beveik 1,6 mlrd. eurų – šiai sričiai bus skiriama apie 14 proc. visų biudžetų išlaidų.

Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas šį sausį.