Valstybės rezervas – tik iliuzija: kodėl kritiniu atveju galime likti tuščiomis rankomis?

Paaiškėjo, kad nei viena atsakinga institucija – nuo Sveikatos apsaugos iki Susisiekimo ministerijos – nėra sukaupusi būtiniausių maisto, medicinos ar civilinės saugos priemonių atsargų.

Finansavimo badas ir teisinės spragos

Vienas labiausiai šokiruojančių audito skaičių – per pastaruosius kelerius metus valstybės rezervo kaupimui skirta suma. Vienam šalies gyventojui per metus teko vos 1,5 euro. Atmetus administravimo bei sandėliavimo kaštus, realiam priemonių įsigijimui likusi suma yra tiesiog simbolinė.

Dar didesnį nerimą kelia savivaldybių situacija. Nors pagal numatytus algoritmus savivaldybės turėtų pasirūpinti gyventojų maitinimu jau nuo ketvirtosios krizės dienos, realybėje jos maisto atsargų nekaupia. 

To priežastis – paradoksali: įstatymai savivaldybių tiesiog neįpareigoja to daryti, o iniciatyvos be teisinio pagrindo ir finansavimo lieka tik teorinėmis diskusijomis.

Institucinis neveiksnumas ir praleistos galimybės

Kritikos strėlės skrieja į 2023 m. įkurtą Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). 

Audito išvadose teigiama, kad centras savo pagrindinės funkcijos – sukurti efektyvią atsargų sistemą – neatliko. Iki šiol nėra parengto ilgalaikio rezervo plano, o esamos atsargos laikomos nuomojamuose sandėliuose, užuot investavus į nuosavą, tvarią infrastruktūrą.

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžė, kad šalyje vyravo „aplaidžiai deklaratyvus“ požiūris. 

Pasak jo, buvusi Vyriausybė turėjo galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos RRF lėšomis būtent sandėliavimo infrastruktūrai ir rezervo kaupimui, tačiau šia proga pasinaudota nebuvo. 

Negana to, vykdant pirkimus buvo aklai laikomasi brangių „žaliųjų reikalavimų“, neatlikus jokios realios kaštų ir naudos analizės.

Kas toliau: ar žodžiai virs veiksmais?

Šiuo metu pasirengimas krizei Lietuvoje primena ne užbaigtą gynybos sieną, o tik jos kontūrus popieriuje.

Audito komitetas jau šį mėnesį žada grįžti prie šio klausimo su konkrečiais siūlymais, kaip taisyti padėtį.

Tačiau pagrindinis klausimas išlieka – ar bus rasta politinės valios ir finansinių išteklių užpildyti tuščius sandėlius, kol dar turime laiko tam pasiruošti?

Meta sunkų šešėlį ankstesnės Vyriausybės darbams

© Nuotrauka: Minfo koliažas

Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus viešas pareiškimas meta sunkų šešėlį ankstesnės Vyriausybės darbams. Jo teigimu, skambūs šūkiai apie pasirengimą krizėms tebuvo dūmų uždanga, po kuria slepiasi tušti sandėliai ir neegzistuojanti logistikos sistema.

Sisteminė krizė: kai valstybės saugumas lieka tik popieriuje

Valstybinis auditas, kurio išvadas cituoja A. Skardžius, atskleidė dramatišką atotrūkį tarp deklaruojamo pasirengimo ir realios situacijos. Nustatyta, kad Lietuva šiuo metu neturi tvarios sistemos, kuri garantuotų gyventojų aprūpinimą būtiniausiais ištekliais ekstremaliosios situacijos ar karo atveju.

Pagrindiniai audito atskleisti trūkumai:

Savivaldybių paralyžius: Nors numatyta, kad savivaldybės turi pamaitinti gyventojus jau nuo ketvirtos krizės dienos, jos tam neturi nei įrankių, nei teisinio pagrindo. Trūksta įstatymų, kurie įpareigotų jas kaupti maisto atsargas.

Atsakingų institucijų pasyvumas: Nei viena ministerija (Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ar Vidaus reikalų) nėra sukaupusi reikiamų medicinos, priešgaisrinės saugos ar civilinės saugos priemonių.

Finansinis „badas“: Skaičiai yra negailestingi – per pastaruosius kelerius metus rezervo kaupimui skirta suma siekia vos 1,5 Eur vienam gyventojui per metus. Tai rodo, kad realus fizinis rezervas praktiškai nebuvo pildomas.

Kaltinimai Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC)

A. Skardžius itin griežtai vertina NKVC veiklą, vadindamas ją „galimai nusikalstamu aplaidumu“. Pasak politiko, ši institucija per kelerius metus nesugebėjo:

• Parengti ilgalaikio rezervo sukaupimo plano.
• Paskirti atsakingų institucijų už konkrečius pavojaus scenarijus.
• Sukurti saugojimo ir operatyvaus pristatymo infrastruktūros.

Praleistos galimybės ir RRF lėšos

Vienas pagrindinių opozicijos priekaištų konservatorių Vyriausybei – netinkamas Europos Sąjungos paramos (RRF lėšų) panaudojimas. A. Skardžiaus teigimu, šie milijonai galėjo būti investuoti į modernių valstybės sandėlių statybą ir jų užpildymą, tačiau lėšos buvo nukreiptos kitur, paliekant valstybės rezervą nuomojamose patalpose be jokios tvarios sistemos.

Pavojingas saugumo imitavimas

Ši situacija rodo pavojingą tendenciją – saugumo politikos „fasadiškumą“. Kai viešojoje erdvėje dominuoja gąsdinimai karu, tačiau realūs ištekliai (maistas, vaistai, kuras) nėra kaupiami, valstybė tampa pažeidžiama ne tik dėl išorės grėsmių, bet ir dėl galimo vidaus chaoso krizės pradžioje. 

Audito komiteto planuojami siūlymai kovo mėnesį bus kritinis testas dabartinei valdžiai: ar pavyks rasti lėšų užpildyti „popierinį“ rezervą realiu turiniu..

72 valandų planas: kaip pasiruošti pačiam, kai valstybės sandėliai tušti?

Krizių valdymo ekspertai sutaria: pirmosios trys paros (72 valandos) yra kritinis laikotarpis. Per šį laiką tarnybos persigrupuoja, o tiekimo grandinės dažnai sutrinka. Todėl kiekvienas namų ūkis privalo turėti „išvykimo krepšį“ arba atsargų paketą namuose, kuris leistų išgyventi autonomiškai.

1. Vanduo ir maistas: energija be elektros

Tai svarbiausia dalis, kurios negalima atidėlioti.

Vanduo: Skaičiuokite 4 litrus vienam asmeniui per parą (atsigerti ir minimaliai higienai). Trims paroms keturių asmenų šeimai reikia apie 48 litrų. Geriausia turėti negazuoto vandens buteliuose mažesnėmis talpomis.

Maistas: Rinkitės aukšto kaloringumo produktus, kurių nereikia virti ar šaldyti. Tinkamiausi: konservai (mėsa, žuvis, troškiniai), riešutai, džiovinti vaisiai, energetiniai batonėliai, kondensuotas pienas ir galetės. Nepamirškite mechaninio konservų atidarytuvo.

2. Energija ir ryšys: informacija yra galia

Nutrūkus elektros tiekimui, jūsų išmanusis telefonas gali tapti nenaudingu per kelias valandas.

Radijas: Turėkite nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis. Tai bus pagrindinis jūsų informacijos šaltinis apie evakuaciją ar pavojų.

Išorinės baterijos (Power banks): Laikykite jas visada įkrautas.

Apšvietimas: Geriausia – prožektoriai, tvirtinami ant galvos (laisvos rankos), ir papildomas baterijų komplektas. Žvakės ir degtukai yra atsarginis variantas, tačiau jie didina gaisro riziką.

3. Higiena ir vaistinėlė

Sveikatos apsaugos sistemos perkrova krizės metu reiškia, kad smulkias traumas turėsite gydytis patys.

Vaistai: Be pleistrų ir dezinfekcijos, būtinai turėkite anglies tablečių, vaistų nuo skausmo ir karščiavimo, taip pat bent dviejų savaičių atsargą tų vaistų, kuriuos vartojate kasdien.

Higiena: Drėgnos servetėlės, popieriniai rankšluosčiai ir šiukšlių maišai (gali tarnauti kaip tualetas ar apsauga nuo drėgmės).

4. Dokumentai ir grynieji pinigai

Krizės metu bankomatai ir kortelių skaitytuvai gali neveikti.

Grynieji: Turėkite smulkių kupiūrų atsargą saugioje vietoje.

Dokumentų kopijos: Paso, asmens tapatybės kortelės, nuosavybės dokumentų kopijas laikykite įdėtas į sandarų, vandeniui atsparų maišelį.

Analitiko įžvalga: Psichologinis pasirengimas

Svarbiausia „72 valandų“ krepšelio dalis yra ne daiktai, o šeimos susitarimas. Ar žinote, kur susitiksite, jei dings ryšys, o šeimos nariai bus skirtingose miesto dalyse? Ar turite popierinį žemėlapį, jei GPS nustotų veikti?

Pasiruošimas krizei nėra paranoja – tai racionalus atsakingo piliečio elgesys. Kai valstybės rezervas, kaip rodo auditas, yra „tik popieriuje“, jūsų namų rezervas tampa vieninteliu tikru saugumo garantu.

Šaltinis: Parengta remiantis Lietuvos civilinės saugos rekomendacijomis / „Lietuva nepasiruošusi krizei: valstybės rezervas – tik popieriuje“ / infa.lt / Pagal Artūro Skardžiaus viešą pranešimą ir Valstybinio audito išvadas