Vandenyse gausinami žuvų ištekliai

Kretingoje daugiausiai paleidžiama lydekų

„Vandens telkiniai žuvimis papildomi remiantis atliktais ichtiofaunos išteklių tyrimais bei iki 2030-ųjų galiojančiu žuvų įveisimo planu, o Lazdininkų tvenkinys jo neturi“, – akcentavo Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Odeta Viršilienė. Anot jos, planą šiam tvenkiniui už 3 tūkst. eurų parengs Klaipėdos universitetas.

Praėjusiais metais į rajone esančius tvenkinius iš viso paleista 1 tūkst. 10 lydekų, 530 dvivasarių lynų, 40 dvivasarių plačiakakčių, 10 dvivasarių amūrų. Kretingos Dvaro parko I tvenkinys papildytas 50-čia lydekų, 30-čia lynų ir 10-čia amūrų, šio parko II tvenkinys – 180 lydekų, 100 lynų, III tvenkinys – 250 lydekų, 100 lynų ir 40-čia plačiakakčių. 

Į Pastauninko parke esantį Kretingos vienuolyno tvenkinį paleista 50 lydekų, į Rūdaičių tvenkinį – 400 lydekų ir 250 lynų, į Šukės tvenkinį – 80 lydekų ir 50 lynų.

Įžuvinimas Kretingos rajone vyksta kasmet spalį lapkritį, darbai finansuojami iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Pernai įžuvinimas kainavo per 5 tūkst. eurų.

Lietuvos upes ir ežerus papildė 17 ml. žuvų

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos upės ir ežerai iš viso pasipildė daugiau kaip 17 mln. žuvų – plėšriųjų lydekų, sterkų, vėgėlėlių – jauniklių. 

Kita dalis išleistų žuvų yra nykstančios, saugomos: tai europiniai unguriai, aštriašnipiai eršketai, seliavos ir Vištyčio ežero sykai. Taip pat šalies upės gausiai papildytos lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais. Iki metų pabaigos planuojama išleisti dar apie 300 tūkst. įvairių rūšių žuvų jauniklių.

Plėšriosios žuvys sudaro apie 80–85 proc. visų išleistų žuvų, tarp jų beveik 8,5 mln. vėgėlių, daugiau kaip 2 mln. lydekų ir panašiai tiek sterkų.

Į šalies upes išleista ir 42 tūkst. lašišų, per 144 tūkst. šlakių,  179 tūkst. margųjų upėtakių, ir 1,9 tūkst retųjų aštriašnipių eršketų. O ežerai papildyti 320 tūkst. Vištyčio ežero sykų ir per 2 tūkst. seliavų.

Šiemet dar numatoma vandens telkinius papildyti šamais, lydekomis, lynais, sterkais, baltaisiais amūrais, margaisiais plačiakakčiais ir kitais nacionaliniame žuvivaisos plane numatytų žuvų rūšių jaunikliais.

Kur ir kaip jos veisiamos

Apie 90 proc. visų į valstybinius Lietuvos vandens telkinius įveisiamų žuvų išleidžia Žuvininkystės tarnyba. Darbai vykdomi pagal Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius metinį planą, sudarytą remiantis mokslininkų rekomendacijomis. 

Daugiau kaip 20 skirtingų rūšių žuvų dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos Žuvivaisos departamento skyriuose Rusnėje, Simne, Laukystoje, Trakų Vokėje bei Meškerinėje. Šiuose padaliniuose taikomos modernios žuvivaisos technologijos. 

Šiuolaikinės uždaros vandens apytakos sistemos leidžia auginti žuvis optimaliausiomis sąlygomis, užtikrinant didesnį atsparumą ligoms ir išgyvenamumą gamtoje. Dirbtinis žuvų veisimas ne tik padeda išlaikyti biologinę įvairovę, bet ir kompensuoja neigiamą antropogeninį poveikį – taršą, buveinių nykimą, suaktyvėjusią žvejybą.

Daug dėmesio skiriama europinių ungurių ištekliams Lietuvoje atkurti – šiemet į vandens telkinius išleista daugiau kaip 1,2 mln. šios nykstančios rūšies jauniklių. Stiklinės stadijos unguriukai kasmet į Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyrių Laukystoje atgabenami iš Prancūzijos. Čia jie paauginami ir išleidžiami į daugiau kaip į 150 skirtingų ežerų ir upių.

Nuo 2011 metų į šalies vandenis jau išleista apie 14 mln. europinių ungurių, reikšmingai prisidedant prie šios nykstančios rūšies populiacijos atkūrimo Europoje. Ši iniciatyva finansuojama iš Europos fondų bei Lietuvos biudžeto.