Vieno prietaiso įkaitai: skandalinga tiesa apie kvapų kontrolę Lietuvoje

Paaiškėjo skandalinga priežastis, kodėl institucijos negali pažaboti teršėjų: visa valstybė turi tik vieną prietaisą kvapams tirti, o šis jau kelis mėnesius beviltiškai sugedęs.

Devyni laiškai ir nulis rezultatų

Kėdainiečių kova už gryną orą primena kovą su vėjo malūnais. Dar 2025 m. rugsėjį, miestą užliejus nepakeliamam sieros ir cheminių medžiagų tvaikui, buvo inicijuotas tyrimas. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skundą priėmė, sudarė komisiją, tačiau realūs veiksmai atsitrenkė į biurokratinę sieną.

Patikrinimas prie AB „Lifosa“ įvyko tik po mėnesio, kai kvapo, natūralu, jau nebebuvo likę. 

Visgi specialistai pripažino, kad tarša galėjo būti, ir planavo oro mėginių tyrimus. 

Tuomet ir paaiškėjo tikroji sistemos spraga – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) yra visiškai paralyžiuota.

Vienas olfaktometras visai Lietuvai

Paaiškėjo, kad Lietuvoje tėra vienas vienintelis olfaktometras – prietaisas, galintis nustatyti kvapo koncentraciją. 2012 metais įsigyta brangi įranga sugedo dar praėjusių metų lapkritį. Nors buvo žadėta jį sutaisyti iki sausio, prietaisas ir vėl sugedo vos pradėtas naudoti.

Laboratorijos atstovai tikina, kad įprastai vieno prietaiso šaliai pakanka, tačiau praktika rodo ką kita:

Kontrolės nebuvimas: Kol prietaisas neveikia, jokie kvapų tyrimai nevyksta.

Verslo savivalė: Įmonės gali smardinti aplinką nebaudžiamos, nes nėra galimybės teisiškai įrodyti pažeidimo.

Nugulę skundai: Be Kėdainių, į stalčius nugulė ir tyrimai dėl „Rumšiškių paukštyno“ skleidžiamos smarvės Dovainonyse.

Ministerijos tyla ir „popierinės“ priemonės

Situacija Kėdainiuose demaskuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) poziciją. Nors ministrė Marija Jakubauskienė vizito Kėdainiuose metu tikino esanti gyventojų pusėje, realybė kitokia. 

Ministerija, kuriai pavaldžios tiek NVSC, tiek NVSPL, į užklausas apie prietaiso trūkumą ir sistemos neįgalumą atsako tyla.

Kol valstybė neranda lėšų antram prietaisui ar alternatyvoms (pavyzdžiui, mėginių siuntimui į užsienį), gyventojai priversti gyventi užsidarę langus. 

Tai sukuria pavojingą precedentą: higienos normos tampa tik popieriaus lapais, kurių niekas negali apginti.

Analitinis apibendrinimas: Sistemos neįgalumo kvapas

Istorija apie sugedusį olfaktometrą yra puiki iliustracija to, kaip techninis vieno prietaiso gedimas gali apnuoginti visos valstybinės institucijos neįgalumą. 

Tai ne tik techninė problema, bet ir vertybinis klausimas: ar piliečių sveikata ir teisė į kokybišką aplinką yra mažiau svarbi nei brangios įrangos pirkimo biurokratija? 

Kol valstybė negeba užtikrinti elementarios kontrolės, skambūs šūkiai apie žaliąją Lietuvą lieka tik tuščiais žodžiais, persisunkusiais sieros tvaiku.

Šaltinis: Parengta pagal Rinkos aikštė