Vilija Blinkevičiūtė: vieši politikų apsižodžiavimai neturi užgožti darbų

„Vieši politikų apsižodžiavimai neturi užgožti darbų valstybei, to norėčiau palinkėti, to labai tikiuosi iš mūsų valdančiosios koalicijos partnerių. 

Mums rinkėjai patikėjo didžiulę atsakomybę, todėl dėmesys turi būti darbui“, – raštu BNS penktadienį po socialdemokratų valdybos posėdžio sakė politikė.

Taip ji kalbėjo šią savaitę Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui ir koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui apsižodžiavus dėl didesnio gynybos finansavimo per ateinančius penkerius metus.

Siekiant spėti iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją, Valstybės gynimo taryba (VGT) praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP.

Šalies vadovai kol kas nenurodo konkrečių tokios iniciatyvos finansavimo šaltinių, tačiau akcentuoja, kad reikšmingą dalį turėtų sudaryti europinės lėšos.

„Kalbant apie gynybos finansavimą, sutarėme: didesnis finansavimas tikrai nebus kitų svarbių sričių sąskaita – švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Paaiškėjo, kad patriotinės konservatorių deklaracijos apie valstybės gynybą, kur buvo ignoruojamas karinis patarimas, nepadengtos politine valia ir sąžiningu pripažinimu tikro gynybos poreikio, buvo tiesiog tuščios“, – pridūrė ji.

„Žažos mokyklos, kultūros židiniai nebus uždarinėjami“

Pasak socialdemokratų lyderės, valdybos posėdyje su su premjeru ir ministrais taip pat aptarti prioritetiniai darbai socialinės politikos srityje, rengiamas Vyriausybės priemonių planas, gynybos finansavimo klausimai, kitos politinės aktualijos.

„Socialdemokratai yra susitelkę į darbus, kuriuos neatidėliotinai turime padaryti, kurie yra aktualiausi Lietuvos žmonėms. Jau netrukus – labai svarbūs didžiulei daliai Lietuvos žmonių antros pensijų pakopos įstatymų pakeitimai, kas buvo numatyta ir mūsų rinkimų programoje“, – kalbėjo politikė.

„Taip pat diskutavome apie Vyriausybės darbus, susijusius su kainų poveikio mažinimu didinant žmonių pajamas, kontrolės ir skaidrumo poreikį, tam steigiama Maisto taryba, kuri yra ir daugelyje Europos šalių“, – pridūrė ji.

Be kita ko, posėdyje aptarti švietimo klausimai, susiję dėl minimalaus mokinių skaičiaus mažinimo klasėse.

„Esmė, kad mūsų mažos mokyklos, kultūros židiniai nebus uždarinėjami“, – pridūrė ji.

Tuo metu švietimo ministrė Raminta Popovienė BNS šią savaitę sakė, kad šis klausimas pirmiausia derinamas su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ir merais.

Kiekybiniai kriterijai trečios gimnazijos klasės formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje gali būti 21-as, įsigaliojo nuo šių metų rudens. 

Taip pat nuo pernai šalyje galioja taisyklė, užtikrinanti valstybinį finansavimą tik toms gimnazijų klasėms, kuriose mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

Šiuo metu svarstoma, jog formuojant vienuoliktą klasę joje galėtų būti 12–15 moksleivių, Vyriausybės nutarimo projektą šiuo klausimu planuojama pateikti vasario mėnesį.