Kadangi tarp skaitytojų - nemažai Atgimimo epochos liudininkų, jis žinomas: 5-osios Vyriausybės ministras be portfelio, antrasis Pramonininkų asociacijos (konfederacijos) prezidentas ir jos garbės prezidentas, dviejų kadencijų Seimo narys, LRS nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Man, kaip to laikmečio stebėtojui, įsiminė pastangos kurti nacionalinę pramonę ir išskirtinis jo, kaip kovotojo, bruožas.
Tokie ilgai negyvena - jie sudega.
Kovojo A. Matulevičius ir už teisybę, ir už mūsų ūkio ateitį.
Pergyveno dėl klystkelių, ekonomikos pagrindų nepaisymo, savo gyvenimo pavyzdžiu laikė Bronislovą Lubį ir Algirdą Brazauską.
Gal todėl, tolstant nuo tų laikų, ne visi naujieji administratoriai ir galėjo jį suprasti.
Tai nė kiek nemažina jo darbų mūsų didžiojo kelio pradžioje.
Atsisveikinti su velioniu galima Vilniaus Olandų g. laidojimo namų 6-oje salėje lapkričio 5 dieną nuo 14 val.
Urna išnešama lapkričio 6 dieną 13 val.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą