Vilniuje – netikėtas susidomėjimas lietuvių kalba: ar tai tik pradžia?

Sostinės valdžia svarsto, kad griežtesnės taisyklės, susietos su leidimais gyventi ar darbu, galėtų dar labiau paskatinti mokymąsi, tačiau pabrėžia – vien reikalavimų nepakanka, būtina užtikrinti ir realias galimybes mokytis.

Per pirmąsias savaites 870 Vilniaus užsieniečių užsiregistravo mokytis lietuvių kalbos

Apie siūlomus kursus Vilniaus savivaldybė pranešė balandžio 2-ąją. Ji tokiu būdu paskatino sostinėje gyvenančius užsieniečius mokytis lietuvių kalbos.

Šiuos mokamus kursus ves daugiau nei 20 mokytojų iš 15 Vilniaus mokyklų, kurie prisijungė prie iniciatyvos rengti pamokas individualiai.

Balandžio pabaigoje bus pradėta registracija ir į nemokamus nuotolinius kursus, o birželį bus paskelbtas antrasis registracijos etapas į nemokamus kursus Vytauto Didžiojo universitete.

Anot savivaldybės, metų pradžioje norą mokytis išreiškė daugiau nei 6 tūkst. Vilniuje gyvenančių užsieniečių, todėl tikimasi, jog susidomėjimas nemažės.

Vis tik Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, jei tam atsirastų teisinių paskatų – norinčiųjų tikrai būtų dar daugiau.

„Jeigu nacionalinė valdžia išgirstų vilniečių nuomonę ir mūsų siūlymą bei įvestų lietuvių kalbos reikalavimą norint prasitęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje – norinčiųjų mokytis atsirastų labai daug. Dabar mokysis tie, kurie yra motyvuoti dėl savęs, o jų skaičių prognozuoti gali būti sudėtinga“, – BNS perduotame atsakyme teigė sostinės meras.

Politikas anksčiau ragino vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių imtis lyderystės ir nustatyti tvarką, pagal kurią būtų nepratęsiamas leidimas gyventi Lietuvoje, jeigu asmuo po trejų metų nemoka lietuvių kalbos A2 lygiu. Tačiau šis pareiškė, jog už užsieniečių integracijos politiką atsakingos kitos ministerijos, savivalda.

Savo ruožtu V. Benkunskas pridūrė, kad šiuo metu sostinės valdžia ne tik daro pareiškimus, bet ir ruošiasi, jei situacija pasikeistų.

„Mes galime padidinti lietuvių kalbos mokymų pasiūlą ir realiai ruoštis, jeigu reikalavimai mokėti kalbą griežtės. Nes įvedus tik reikalavimą, bet neturint galimybių mokytis, tai būtų tik popierinis, o ne realus sprendimas“, – teigė jis.

„Jeigu imigracijos augimo tendencijos išliks tokios pačios, rizikuojame kartoti kitų Europos didžiųjų miestų klaidas ir susidurti su panašiomis problemomis. Tokiu atveju ateityje procesus suvaldyti ar pakeisti kryptį gali būti per vėlu“, – pridūrė meras.

V. Benkunsko teigimu, šiuo metu vienintelė paskata mokytis lietuvių kalbos – nuo naujųjų metų įsigaliojusi tvarka, pagal kurią norintiems dirbti aptarnavimo srityje privaloma turėti lietuvių kalbos žinias patvirtinantį pažymėjimą.

„Tai natūraliai skatina žmones mokytis kalbos – jie aktyviai registruojasi į kursus ir siekia kuo greičiau įgyti reikiamas žinias“, – teigė sostinės meras.

Seimas dar rugsėjį ėmėsi svarstyti V. Benkunsko bendrapartiečio, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas pataisas, kuriomis, be kita ko, norima įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamento balandžio pradžios duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi turėjo 185 tūkst. užsieniečių.