Vis bruka ir bruka Stambulo konvenciją
Tačiau oponentai logiškai klausia: kam reikia visuomenę gąsdinančios konvencijos, kurios kitos šalys jau atsisako, jei iš jos galima saugiklius nukopijuoti į įstatymą?
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija vakar Seime surengė spaudos konferenciją, skirtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 10-mečiui. Tačiau konferencija pavirto Stambulo konvencijos propagavimu bei garbinimu.
Tiesa, įžanginį žodį tarusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apie konvenciją neužsiminė. Ji tik gyrė įstatymą, kurį vertina kaip vieną pažangiausių, ir dėkojo jo priėmėjams.
„Prieš 10 metų priimtas įstatymas buvo didžiulis žingsnis į priekį, pripažinęs, kad smurtas artimoje aplinkoje, kurio aukomis dažniausiai tampa moterys, yra rimta problema.
Ši data - tai proga apžvelgti, kas pasikeitė per šį dešimtmetį, ir svarstyti, kaip siekti tokios visuomenės, kurioje moterys ir merginos galėtų jaustis saugios", - sakė ji.
Parlamentaras Julius Sabatauskas pareiškė, jog įstatyme nėra pakankamai saugiklių, kad smurto artimoje aplinkoje aukos galėtų jaustis saugios, o Stambulo konvencijoje esą numatyta viskas - netgi švietimo, pagalbos nukentėjusiesiems priemonės, todėl jis sako žiūrintis su pavydu į valstybes, ratifikavusias šį tarptautinį dokumentą.
„Kol to nepadarysime, tikrai nesugebėsime išgyvendinti smurto artimoje aplinkoje", - dievagojosi J.Sabatauskas, taip ir nepaaiškindamas, kodėl neužtenka tiesiog patobulinti įstatymą ir jame įtvirtinti tai, ko trūksta.
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė pranešė, kad pernai policija sulaukė apie 58 tūkst. skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje arba vidutiniškai po 160 kasdien, skambučių skaičius smarkiai išaugo ir todėl, kad per karantiną aukos privalo gyventi su smurtautojais. Ji apgailestavo, kad įstatymas numato, jog policija tyrimą gali pradėti tik dėl fizinio smurto.
Jūratė Šeduikienė, vadovaujanti vienam iš specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, pareiškė, kad prieš 10 metų priimtas įstatymas atnešė esminių laukiamų pokyčių: iki 2011 metų buitinis konfliktas, kurio tyrimas buvo atliekamas tik nukentėjusiai pusei parašius pareiškimą (privatus kaltinimas), tapo valstybės kaltinimu, kai tyrimo ir bausmės skyrimo mechanizmas įsijungia iš karto užfiksavus policijoje.
Esą tai buvo labai svarbus politinis sprendimas - smurtas artimoje aplinkoje pripažintas nusikaltimu.
„Po 10 metų reikia dar vieno politinio sprendimo - kad smurtas prieš moteris irgi yra nusikaltimas. Tam reikia ratifikuoti Stambulo konvenciją", - keistai kalbėjo J.Šeduikienė.
Pasak jos, oponentai dažnai klausia, kam reikia konvencijos, jei viską turime savo teisinėje bazėje.
„Toli gražu ne viską turime", - paprieštaravo J.Šeduikienė, tačiau, kaip ir J.Sabatauskas, nepaaiškino, kodėl mano, kad neužtenka patikslinti įstatymą.
O štai Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis sako, kad įstatymų leidėjai turi patobulinti įstatymą, nes dabar tik kovojama su pasekmėmis, pagrindinis tikslas - nubausti smurtautoją, o ne pakeisti jo elgesį. Be to, jis truputį „nusodino" anksčiau kalbėjusius, kad smurto atvejai vis auga: iš 58 tūkst. atvejų, apie kuriuos pernai pranešta policijai, net 48 tūkst. atvejų nenustatyta jokios nusikalstamos veikos. Dažniausiai kaimynai, išgirdę besibarančius kaimynus, kviečia pareigūnus, nors jokio smurto nė nebuvo.
Komentuoja Sąjungos „Vardan šeimos" vadovė Edita Morkūnienė:
15min.lt nuotr.
Kai kurie politikai ir visuomenininkai labai giria Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris esą labai pagerino padėtį dėl smurto prieš moteris, tačiau vis tiek stumia Stambulo konvenciją.
Nėra logikos. Jei viskas gerai, kam reikia ratifikuoti kažkokią konvenciją? Ji - visiškai nereikalingas dokumentas, jei jis būtų ratifikuotas,
Lietuvoje reikėtų keisti daugybę įstatymų ir net Konstituciją. Mes turime savą teisinę bazę, kuri gali apsaugoti nuo smurto prieš moteris bei vyrus, tik ją reikia truputį patobulinti. Todėl Stambulo konvencija yra perteklinis dalykas, nes joje daugiausiai kalbama ne apie patį smurtą prieš moteris, o apie genderizmo įnešimą į mokyklas, atitinkamą vaikų švietimą, lyties sąvokų išplėtimą.
Tie, kas sako, kad įstatymas puikiai veikia, bet reikalauja ratifikuoti konvenciją, patys sau prieštarauja. Ir tie, kurie sako, kad įstatymas neveikia normaliai, nes jame numatyta ne viskas, ko reikia kovojant prieš smurtą, todėl reikia priimti konvenciją, taip pat prieštarauja sau. Užtenka numatyti įstatyme ir viskas.
Kam įsipareigoti tarptautiniais dokumentais, jei patys galime susitvarkyti savo kieme? Pats Stambulas atsisako šios konvencijos, kai kurios kitos šalys, kurios buvo ratifikavusios, jau irgi atsisako.
Vadinasi, ji yra žalinga. Jos šalininkai kiekviena proga stumia konvenciją, prisidengdami smurtu prieš moteris, kurį galima pažaboti patobulinus įstatymą. Tuo prisidengiant stumiama genderizmo ideologija.
Rašyti komentarą