Visuomenės nuostatos: 9 iš 10 teigia, kad mokėti valstybinę kalbą gyvenant Lietuvoje – būtina

Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota visuomenės apklausa. 

Europos Sąjungoje – panašios tendencijos

2021 metais vykdytoje „Eurobarometro“ apklausoje respondentų visoje ES buvo prašoma įvertinti, kiek gebėjimas kalbėtis oficialia šalies kalba yra svarbus sėkmingai imigrantų integracijai. 

Gebėjimą kalbėtis lietuviškai kaip svarbų tuomet nurodė 86 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

ES vidurkis šiuo klausimu labai panašus ir siekia 85 proc. Daugiausia matančių valstybinės kalbos mokėjimo svarbą buvo Graikijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje, mažiausia – Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.

„Akivaizdu, kad valstybinės kalbos mokėjimas visuomenei atrodo itin reikšmingas, to tikimasi iš atvykusių čia gyventi žmonių. Ir ne be reikalo – šalies, kurioje pasirenkama apsistoti, kalba iš tiesų yra viena iš sėkmingos socialinės ir ekonominės užsieniečių integracijos prielaidų. 

Visgi svarbu, kad kalbos nemokėjimas netaptų pagrindu diskriminuoti – tai draudžia Lygių galimybių įstatymas“, – teigia lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.

Diskriminacija dėl kalbos – kaip tai veikia? 

Diskriminacija dėl kalbos gali pasireikšti tada, kai su žmogumi elgiamasi skirtingai nei su kitais asmenimis vien dėl jo gimtosios kalbos, kitų kalbų mokėjimo ar nemokėjimo. 

Tačiau ši nuostata nėra absoliuti – kai kuriais atvejais su kalbos mokėjimu susiję reikalavimai ar apribojimai yra teisėti.

„Pagal Lygių galimybių įstatymą, diskriminacija nėra laikomas darbdavio reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, jei įmonė ar institucija teikia paslaugas Lietuvoje, o darbuotojas privalės nuolat bendrauti su klientais, teikti jiems informaciją. 

Reikalavimas mokėti užsienio kalbą taip pat turi būti aiškiai pagrįstas – jis pateisinamas, jei užsienio kalba būtina darbo funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, darbui su tarptautiniais dokumentais, klientais iš užsienio, komandiruotėms ir panašiai“, – paaiškina J. Miliuvienė.

Anot jos, kalbos pagrindas Lygių galimybių įstatyme apima įvairias kalbos ypatybes, pavyzdžiui – akcentą: „Jei darbuotojas moka kalbą darbdavio reikalaujamu lygiu, tačiau turi akcentą ir vien dėl to nėra paaukštinamas arba su juo elgiamasi prasčiau nei su kitais darbuotojais, darbdavys galėtų sulaukti Tarnybos klausimų dėl diskriminacijos“. 

Nauji reikalavimai teikiantiems paslaugas 

Šiemet priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos nuo 2026-ųjų įpareigos kai kuriuos prekių pardavėjus ir paslaugų teikėjus mokėti lietuvių kalbą. 

Jolita Miliuvienė teigia, kad svarbu nepamiršti įstatymo išimčių ir užtikrinti tokius lietuvių kalbos mokymus, kurie būtų prieinami visiems. 

Anot jos, leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje gavusių asmenų kalbos mokymu turėtų būti suinteresuoti ir pati valstybė, ir darbdaviai.

 „Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad įstatyme numatytas reikalavimas nėra absoliutus – jis bus taikomas tik tiems darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais ir pirkėjais, dažniausiai – aptarnavimo srityje. 

Taip pat svarbus pereinamasis laikotarpis, kuris turėtų būti išnaudotas tinkamam pasirengimui realiai įgyvendinti įstatyme įtvirtintą reikalavimą bei laikas ir galimybės mokytis lietuvių kalbos. 

Valstybės indėlis užtikrinant kalbos mokymosi galimybes yra būtinas, nes, visų pirma, pati valstybė turi būti suinteresuota, kad asmenys, kuriems buvo išduoti leidimai gyventi ir dirbti Lietuvoje, kuo greičiau integruotųsi į visuomenę, jaustųsi jos dalimi. 

Taip pat ir darbdaviams turėtų būti aktualu sudaryti kuo palankesnes sąlygas darbuotojams mokytis kalbą – galimybė darbo metu mokytis lietuvių kalbos gali tapti viena iš motyvacinių priemonių, kuri padės ne tik darbe, bet ir prisidės prie geresnės integracijos šalyje“, – teigia kontrolierė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dirba apie 142 tūkst. užsienio šalių piliečių.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų liepos 19–29 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1007 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.