VRK apsisprendė: leidinys „Viso, Visvaldai?“ nėra rinkiminė reklama

Tokį sprendimą palaikė 6 VRK nariai, 4 laikėsi priešingos nuomonės.

Tyrimą atlikusi darbo grupė siūlė pripažinti, kad „Laisvės TV“ pažeidė Rinkimų kodeksą ir nesilaikė sąžiningų ir garbingų rinkimų principų.

Be to, siūlyta nuspręsti, kad leidinio „Viso, Visvaldai?“ rengimo, gaminimo ir skleidimo išlaidos laikytinos nepinigine auka, skirta kitų kampanijoje dalyvavusių kandidatų naudai.

Dėl to šešias politines jėgas – Laisvės partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), Lietuvos žaliųjų partiją, Liberalų sąjūdį, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – siūlyta pripažinto pažeidus Rinkimų kodeksą.

Tačiau tokia nuostata nesulaukė komisijos palaikymo – VRK nariai ilgai negalėjo apsispręsti, ar leidinys yra politinė reklama. VRK narė Inga Milašiūtė siūlė ir alternatyvią nutarimo formuluotę, atskirai numatant, kieno atžvilgiu buvo skleidžiama neigiama politinė reklama ir kieno naudai. Tačiau po keletą valandų trukusių diskusijų galiausiai apsispręsta, kad kampanija nėra laikytina politine reklama.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Mano, kad platforma sukurta tam, kad V. Matijošaičiui būtų sukurtos blogesnės sąlygos

VRK darbo grupei, atlikusiai tyrimą dėl V. Matijošaičio skundo, vadovavęs komisijos narys Maksimas Reznikovas teigė, kad „Laisvės TV“ iniciatyva buvo kampanija, kuria siekta pakenkti vienam iš kandidatų.

Tai, pasak jo, turėjo žinoti bei suprasti ir kiti rinkimų dalyviai, kurie pateikė savo informaciją leidiniui „Viso, Visvaldai?“. Todėl, pažymėjo VRK narys, kalbėti apie rinkimų lygiateisiškumą šioje situacijoje sunku.

„Kadangi tai buvo kampanija – tai nebuvo vienas, atskiras, atsitiktinis leidinys (...), kandidatai žinojo, kas yra kampanija „Viso gero, Visvaldai?“, jos siekis buvo pakankamai aiškiai deklaruotas.

Buvo išsiųsta užklausa, kaip „Laisvės TV“ praėjusiame posėdyje nurodė, visiems kandidatams, bet nebuvo stengiamasi tuos visus kandidatus iš tiesų įtraukti į tą užklausų siuntimą.

Buvo ateita su nuostata, kad šiame leidinyje vienam kandidatui iš anksto sudaromos blogesnės sąlygos, kad tas leidinys yra nukreiptas prieš jį“, – savo vertinimu dalijosi M. Reznikovas.

„Ši platforma buvo sukurta būtent tam, kad vienam kandidatui būtų blogesnės sąlygos – kad ir kas tas kandidatas būtų, kad ir kokios būtų pilietinės motyvacijos“, – konstatavo jis.

Įtarė, kad V. Matijošaitis galėjo rinktis sąmoningą taktiką nebendrauti su „Laisvės TV“

Tuo metu VRK narys Martynas Čerkauskas kėlė klausimus dėl to, kodėl V. Matijošaitis nesutiko bendrauti su „Laisvės TV“.

Kaip praėjusiame posėdyje patikino A. Tapinas, organizacija su klausimais leidiniui kreipėsi ir į patį merą, tačiau atsakymo nesulaukė.

M. Čerkauskas svarstė, ar tai nėra sąmoninga V. Matijošaičio taktika.

„Man atrodo, kad tai buvo sąmoninga jo taktika. Kas gerai sekė rinkimus Kaune, atsimena, kad meras apskritai nedegė noru dalyvauti laidose, debatuose“, – aiškino VRK narys.

„Vasario mėnesį buvo organizuojami kiti debatai Kauno mieste ir Kauno mero buvo paklausta, ar jis juose dalyvaus, ir jis atsakė – aš pacituosiu: „Kaunui cirkų nereikia, geriau kalbėti ne žodžiais, o darbais (...)“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad būtent tokia V. Matijošaičio laikysena leidžia manyti, kad meras neatsitiktinai ignoravo „Laisvės TV“ kreipimąsi.

Be to, tęsė jis, keistai atrodo sprendimas apskųsti kampaniją „Viso, Visvaldai?“ jau gerokai po rinkimų.

„Jis laimėjo rinkimus ir tada paskelbė karą visiems, kurie jį kritikavo“, – apibendrino jis.

M. Čerkausko kolega, VRK narys Šarūnas Liekis atkreipė dėmesį, kad V. Matijošaičio intencijų sužinoti komisija galimybių neturi. Taip pat, tęsė jis, skirtingai gali būti interpretuotas ir „Laisvės TV“ kampanijos tikslas. Todėl jis paragino komisiją koncentruotis į teisinius argumentus.

„Tuos veiksmus, kuriuos vykdė „Laisvės TV“, galime įvertinti įvairiai. Vienas iš vertinimų – kad tai buvo partinis mobingas. (...) Tas žmogus, kurį lyg ir turėjome pakviesti, jis neatėjo, jis kaltas, kad neatėjo, nes nesutiko savo asmeniniame mobinge?

Tai galima interpretuoti labai aiškiai. Tų variantų yra pakankamai daug – todėl mums reikėtų vertinti atsargiai, laikytis juridinės linijos“, – kalbėjo Š. Liekis.

Kėlė klausimus, ar visi kandidatai gavo kreipimąsi iš „Laisvės TV“

Posėdžio metu VRK nariai įsivėlė į diskusijas ir dėl to, ar „Laisvės TV“ išties kreipėsi į visus kandidatus, dalyvavusius Kauno mero rinkimuose.

VRK Teisės ir tyrimų skyriaus patarėjas Ramūnas Ramanauskas nurodė, kad „Laisvės TV“ kreipėsi į septynis kandidatus, dalyvavusius Kauno mero rinkimuose, prašant pateikti informaciją leidiniui „Viso, Visvaldai“.

Tačiau, kaip nurodė R. Ramanauskas, organizacija sulaukė tik 6 atsakymų. Jis taip pat pažymėjo, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Gintautas Labanauskas pateikė informaciją „Laisvės TV“, tačiau jo pasisakymai, tikino jis, leidinyje nebuvo išspausdinti.

Kaip pranešta anksčiau, prieš savaitę vykusiame VRK posėdyje A. Tapinas tikino, kad ši informacija yra klaidinga – pasak jo, buvo kreiptasi į visus kandidatus, tačiau sulaukta atsakymų tik iš 6.

Visgi, jis atkreipė dėmesį, kad „Laisvės TV“ pateikti elektroninių laiškų įrodymai nebuvo įtraukti į tyrimo išvadas.

Tai, kad A. Tapinas pateikė elektroninio laiško kopiją VRK darbo grupei, patvirtino ir R. Ramanauskas.

„Andrius Tapinas nurodė, kad į kandidatus kreiptasi elektroniniu paštu „Laisvės TV“ komandos vardu., jo teigimu, kandidatams buvo sudarytos vienodos sąlygos atsakyti ir skirta pakankamai tam laiko.

Prie atsakymo pridėjo laiško kopiją, kuri neva patvirtina, kad joje nurodytais adresais išsiųstas paklausimas pasiekė visus kandidatus į Kauno miesto merus“, – tyrimo aplinkybes detalizavo VRK patarėjas R. Ramanauskas.

Visgi, akcentavo patarėjas, įsitikinti, kad „Laisvės TV“ siųstame laiške nurodyti adresatai yra būtent tie kandidatai, ar jų rinkiminių štabų atstovai, nepavyko.

„Ne visi adresatai atitinka viešai, VRK tinklalapyje nurodytus ir deklaruotus elektroninio pašto adresus“, – paaiškino R. Ramanauskas.

„Kategoriškai teigti, kad tie adresai buvo skirti kandidatams – vienareikšmiškai pasakyti negalime“, – pridūrė jis.

Partijų atstovai: teigti, kad daliai kandidatų sudarytos išskirtinės sąlygos – neteisinga

Posėdyje pasisakyti teisę turėjo ir partijų, kurias tyrimo grupė siūlė pripažinti pažeidus Rinkimų kodeksą, atstovai.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigė nesutinkanti su VRK išvadomis ir patikino – laiške, kuriuo „Laisvės TV“ kreipėsi į kandidatus, nebuvo nurodomas konkretus leidinys.

Taip pat, pažymėjo buvusi kandidatė, kreipimesi buvo akcentuojama, kad šis laiškas yra adresuojama visiems kandidatams į Kauno merus. Todėl, politikės manymu, išvadose teigti, jog kai kuriems rinkimų dalyviams buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ir dėmesys – neteisinga.

„Teigti, kad išskirtinis dėmesys ar sąlygos sukurtos tik 6 kandidatams – mano galva, nėra sąžininga“, – kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos vadovė.

Jai antrino ir kitas buvęs kandidatas – socialdemokratas Darius Razmislevičius. Jis taip pat nurodė, kad laiške nebuvo įvardinta, kad kandidatų pasisakymai bus naudojami leidinyje „Viso, Visvaldai?“.

„Laiške nebuvo nurodyta, nei „Viso, Visvaldai?“, nei „Labas, Maksimai“, – aiškino D. Razmislevičius, patikindamas, kad atsakinėja į visus medijų ar gyventojų laiškus bei kreipimusis.

Kaip pranešta anksčiau, VRK pradėjo tyrimą dėl „Laisvės TV“ praėjusių metų gegužę. Tuomet į komisiją pasikreipė laikinosios sostinės meras Visvaldas Matijošaitis ir apskundė prieš jį nukreiptą akciją kaip neteisėtą politinę reklamą.

Tyrimo rezultatai pasiekė komisiją prieš savaitę, tačiau poros partijų prašymu klausimo svarstymas buvo pavėlintas. Visgi, posėdžio metu savo ir „Laisvės TV“ poziciją išdėstė A. Tapinas.

Jo teigimu, VRK darbo grupės atliktas tyrimas yra neprofesionalus ir šališkas. Visuomenininkas pabrėžė, kad „Laisvės TV“, rengdama leidinį „Viso, Visvaldai?“, kreipėsi į visus Kauno miesto mero rinkimuose dalyvavusius kandidatus – todėl išvados, esą kandidatai buvo pasirinkti selektyviai, yra klaidingos.

Jis taip pat pastebėjo, kad dalis dokumentų, kuriuos darbo grupei pristatė „Laisvės TV“, nebuvo įtraukti į tyrimo išvadas.

ELTA primena, kad sausį visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas paskelbė apie kampaniją „Viso, Visvaldai?“. Akcija vykdyta tikslu skatinti kauniečius mero rinkimuose nepalaikyti ne vienoje skandalingoje istorijoje figūruojančio Kauno mero V. Matijošaičio.

2020 m. Seimo rinkimų metu „Laisvės TV“ vykdė panašią kampaniją, nukreiptą prieš Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį Waldemarą Tomaszewskį, ir platino leidinį „Viso gero, Valdemarai?“.

Tuomet politikui apskundus šią iniciatyvą VRK, komisija pripažino leidinį neigiama politine reklama, tačiau neužfiksavo politinių kampanijų finansavimo reikalavimų pažeidimo.