Vyriausybė pritarė: keisis negalios nustatymas ir socialinės įtraukties sistema

Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. – 34 proc.).

Tikimasi, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarys 39 proc., o 2030 m. – 47 proc., (2021 m. – 29 proc.).

„Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką.

Labai svarbu, kad žmogus, tapęs neįgaliu, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones bei netaptų dar labiau pažeidžiamas. Siūlomi pokyčiai yra sisteminiai ir išties ilgai laukti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Negalios nustatymas

Galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo.

Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę. 

Vyriausybė pritarė, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 proc.

Taip pat pritarta, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo. Teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygio mažėjimui.

Šiuo metu – neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 proc.

Šiuo metu nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

O, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.

Įstaigų veiklos optimizavimas

Šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Visos jos orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, tačiau nei viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia.

Institucijų gausa klaidina ir apsunkina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos. Neretai žmonės dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis dėl jiems priklausančios pagalbos ar reikiamų paslaugų, apskritai net nesikreipia.

Vyriausybė pritarė dvejų institucijų reorganizacijai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis – ir vietoj jų nuspręsta įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrins „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo. 

Agentūra taip pat priimtų sprendimą dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis – mažės administracinė našta besikreipiančiam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras taps Agentūrai pavaldžia įstaiga, kuri organizuos aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, mobilių komandų veiklą – jos vyks į namus, kad užtikrintų tinkamos priemonės parinkimą žmogui su negalia.

Bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.

Atvejo vadyba – paslaugos „vieno langelio“ principu

Šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.

Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Nustačius negalią, asmeniui bus paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį asmeniui turėtų būti organizuojama kompleksinė pagalba ir paslaugos.

Atvejo vadybos teikimas, jos stebėsena ir kontrolė leis nustatyti individualios pagalbos poreikį, laiku suteikti reikiamas paslaugas ir pagalbą , didinant žmogaus dalyvumo galimybes.

Tokiu būdu būtų teikiama kompleksinė pagalba, kuri ne tik padėtų išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti pokyčių.

Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti reikiamą pagalbą ir paslaugas.

Informacijos prieinamumas

Šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą. Įstatyme reglamentuotas tik informacijos pritaikymas žmonėms su negalia, o ne bendras informacijos prieinamumo principas, todėl dalies žmonių informacijos poreikiai lieka nepatenkinti.

Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios pobūdį turinčių asmenų poreikiams. Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc. 

Net 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas. 

21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. žmonių, yra reikalingas informacijos pritaikymas.

Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims, tautinių mažumų atstovams ir kt.

Vyriausybė pritarė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.

Sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai.

Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia.

Paprastesnis tikslinių kompensacijų skyrimas

Vyriausybė pritarė naujai lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai. Asmuo turės teisę pasirinkti vieną iš kompensacijų: lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus 2944 Eur) arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus iki 5888 Eur).

Įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu. Be to, žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu. 

Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, siūloma sudaryti sąlygas tikslines kompensacijas gauti be atskiro prašymo.

Visiems pokyčiams dar turės pritarti Seimas.