Jo projekte nurodoma, kad gaires sudaro septynios kryptys: kapitalo rinkos tarybos sukūrimas, teisinė ir mokestinė aplinka, naujų finansinių produktų pasiūla, „Nasdaq“ Vilnius biržos aktyvumas ir infrastruktūra, tarpininkai ir finansinis švietimas.
Tikimasi, kad įgyvendinus šias priemones iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dvigubai, o bendrovių, išleidusių obligacijų emisijas, skaičius – trimis ketvirtadaliais.
Taip pat siūloma įsteigti koordinuojančią tarpinstitucinę struktūrą – kapitalo rinkos tarybą, kurią sudarytų Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei investuotojų atstovai ir kuri rūpintųsi gairėse numatytų priemonių įgyvendinimu, vertintų pasiektus rezultatus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pristatydama gaires teigė, kad jų įgyvendinimas prisidėtų prie Lietuvos įmonių kapitalizacijos lygio padidinimo.
Pasak jos, anksčiau šalies BVP ir akcijų kapitalizacijos santykis siekė 33 proc., pernai – tik 9,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 70 procentų.
Pasak Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus, dabartinis kapitalo rinkos plėtros planas skiriasi nuo ankstesnių, nes orientuojasi ne į sąlygų besiskolinantiems gerinimą, o į paramą investuojantiems.
Plane numatomos konkrečios priemonės, kaip tobulinti teisinį reguliavimą, įskaitant Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, investicinės sąskaitos įteisinimą bei kitus pokyčius, kurie paskatintų mažas ir vidutines įmones pritraukti finansavimą leidžiant vertybinius popierius, išplėsti pensijų fondų galimybes investuoti į įvairesnes finansų rinkos priemones, leisti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtraukti valstybės valdomas įmones.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą