Vyriausybė svarstys siūlymą įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje

Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos įtrauktos į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Pritarus Ministrų kabinetui, jie bus teikiami Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pataisomis būtų įstatymu įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pabrėžia, kad apgręžimas pasienyje būtų galimas tik dėl migrantų antplūdžio paskelbus ekstremaliąją padėtį.

„Sienos apsaugos įstatymas kalba, kad ekstremalios situacijos metu buvimas pasienio ruože, daugeliu atvejų tai penkių kilometrų ruožas, jei migrantai prakerpa tvorą ir yra sulaikomi tame pasienio ruože, jie yra grąžinami atgal.

Laikoma, kad jie nepakliūna į Lietuvos teritoriją ir yra apgręžiami atgal į kitos šalies pusę, Baltarusijos pusę šiuo atveju“, – BNS pataisas yra komentavęs A. Abramavičius.

Trečiadienį LRT radijui jis sakė, jog nors savo funkciją sulaikant migrantus atlieka pasienyje su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras, būtina situaciją reglamentuoti.

„Reglamentuoti situaciją, mūsų manymu, yra būtina, nes kalbame apie toliau besitęsiantį migrantų antplūdį“, – sakė viceministras.

Jis teigė, jog šiuo sprendimu minėti įstatymai būtų suderinti tarpusavyje.

Leistų prašyti prieglobsčio

Pagal projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba. 

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leistų užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Pastarieji pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

„Tokiu atveju mes labai aiškiai reglamentuotume, kokiu būdu užsieniečiai gali pakliūti į Lietuvą ir gali pateikti prieglobsčio prašymą ir kokiu būdu vyktų neįleidimo procedūra ir jie būtų grąžinami į šalį, iš kurios atvyko“, – trečiadienį kalbėjo A. Abramavičius.

Taip pat paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio į pasienio ruožą būtų galima patekti tik turint Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą. Jo nereikėtų čia gyvenantiems, dirbantiems, vykdantiems ūkinę veiklą, vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais.

Sulaukė kritikos

Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.

Advokatas Petras Ragauskas sakė, kad nors įstatymas taiso kai kurias klaidas, tačiau kartu kuria prielaidas įteisinti tai, kas yra nepagrįsta pagal Europos Sąjungos teisę, be to, prieštarauja kitoms Lietuvos įstatymuose įtvirtintoms nuostatoms.

„Mes patys pažeidinėjame tiek savo įstatymą, tiek ir Europos Šengeno sienų kodeksą su tokia tvarka, kurią įteisiname. Leisiu sau tokį terminą – mes įvedame teisinę šizofreniją tam tikrą: vienas įstatymas vienaip nustato, kitas – kitaip, ir turime tokią situaciją, kai prieštaraus teisės aktai, kurie nustato reikalavimus, kaip elgtis tam tikroje situacijoje“, – kalbėjo teisininkas.

A. Abramavičius šią kritiką atmeta, tvirtindamas, jog visos normos yra suderintos su Šengeno sienų kodeksu, leidžiančiu valstybėms imtis nacionalinių priemonių masinio antplūdžio metu.

Tuo tarpu teisininkas svarstė, kas šiuo metu laikoma „masiniu antplūdžiu“, turint galvoje, kad pasienyje šiuo metu fiksuojami pavieniai migrantų bandymo patekti į šalį atvejai.

„Mes jeigu žiūrėtume užpraeitą vasarą, tai taip, buvo masinis antplūdis, ir tai čia toks buitinis gana vertinimas. Tai, ką mes matome pastaruoju metu, tai tikrai jokio masinio antplūdžio nėra nė kvapo – tie keli žmonės eina ir standartais, jeigu pažiūrėtume kitų Vakarų valstybių, kurios seniai turi migrantų problemą, tai tikrai nėra nieko išskirtinio ir ypatingo“, – LRT sakė P. Ragauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad net ir tuo metu, kai į Lietuvą migrantai plūdo dideliais kiekiais, Vyriausybė nenustatė kriterijų, kas laikoma masiniu antplūdžio. Advokatas įspėjo, jog Lietuvai dėl tokių klaidų gręsia pralaimėti bylas tarptautiniuose teismuose.