Žiemos sodas vilksis naują rūbą (2)

Grafo Juozapo Tiškevičiaus dar 1880-1881 m. pastatytas ir visoje Europoje unikalus buvęs garsusis Žiemos sodas Kretingoje nuo šios vasaros žengs į kitą savo gyvavimo etapą.

33 metus kapitalinio remonto nemačiusi, sovietmečiu restauruota ir apverktinos būklės oranžerija per keletą metų bus modernizuota, pritaikyta neįgaliesiems. Darbų vertė - apie 1 mln. eurų.

„Pakeisime visus oranžerijos stiklo paketus, kurių dalis yra suskilinėję, pro stogą varva vanduo, žūva augalai. Bus įrengta ir ventiliacijos sistema, nes dabar vasarą Žiemos sode oras įkaista net iki 35-40 laipsnių, o toks karštis tiesiog veja lauk lankytojus. Darbai bus vykdomi etapais, tad jiems vykstant neužsidarysime, svečiai ir toliau galės lankyti visų taip mėgstamą turistinį objektą. Po kapitalinio remonto, tvarkybos darbų atitiksime europinį lygį, nes dabar vis dar gyvename tarsi sovietmečiu“, - „Savaitės ekspresui“ sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

XIX a. šedevras

Kretingos dvarą išpuoselėjęs J. Tiškevičius (1835-1891 m.) savo laiku daug keliavo po Europą, žavėjosi jos kultūra, architektūra, todėl ir savo namų aplinką Kretingoje stengėsi puošti vakarietiškais akcentais. Dvaro parke tryško fontanai su įvairiomis XIX a. madingomis skulptūromis, alėjomis, alpinariumais, rožynais ir t. t. Neabejotinai vyšnia ant torto tapo anuomet didžiausias ir vienintelis toks privačioje valdoje Europoje pastatytas Žiemos sodas-oranžerija. Jis jungė du dvaro korpusus.

Kiek grafas investavo lėšų, nėra žinoma, tačiau nesunku suvokti, jog sąmata turėjusi būti įspūdinga: 16 metrų aukščio, didžiulių langų oranžerija su koralais aplipdytomis sienomis viduje, baseinais, kriokliu, egzotiškais augalais ir kt.

PEKLA. Žiemos sodo viduje iki šiol nebuvo oro kondicionavimo sistemos, todėl vasarą čia temperatūra pakyla net iki 35-40 laipsnių karščio.

"Deja, mes nežinome net Žiemos sodo projekto autoriaus ar autorių, kaip ir nėra išlikę brėžinių. Tik patį vidaus suplanavimą radome Lenkijoje, Olštyno archyve. Interjero projektą, augalų kolekcijų išdėstymą kūrė garsus Prūsijos architektas Johannas Larassas. Tad grafas samdė tų laikų elitą.

Gaila, kad nėra duomenų ir apie XIX a. pab. taikytas technologijas, statant Žiemos sodo oranžeriją, tą stiklinį priestatą. Galima manyti, kad įvairius pagalbinius darbus dirbo dvaro samdiniai, bet kas dirigavo orkestrui, iki šiol mįslė. Spėjame, jog tai galėjo būti samdytas užsienio profesionalas, o pati oranžerija statyta nusižiūrėjus nuo kokio nors panašaus objekto Vakarų Europoje", - pasakojo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Žiemos sodas jau XX a. pr. išgyveno pirmąją transformaciją: mirus J. Tiškevičiui dvaro paveldėtojas, jo sūnus Aleksandras Tiškevičius (1864-1945 m.) nutarė sumažinti oranžeriją. Po 1910 m., pašalinus šone buvusį pusžiedžiu juosusį konusą (jį muziejininkai vadina „sijonu“), ji tapo cilindro formos, vietoj oranžerijos patalpų įrengtos įvairios salės pobūviams, patalpos grafo vyriškai draugijai, kuri pagal to meto madą eidavo parūkyti cigarų, pypkių, pabendrauti.

SITUACIJA. Pro įtrūkusius stogo stiklo paketus, nesandarias konstrukcijas ant žmonių mindomų grindų laša lietaus vanduo, formuojasi balos.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Žiemos sodo likimas buvo sprendžiamas po sovietinės nomenklatūros aulinių batų padais. Dvare įsikūrė Kretingos tarybinis ūkis, o 1950 m. oranžerija buvo paversta arklidėmis, trąšų sandėliu.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Žiemos sodo likimas buvo sprendžiamas po sovietinės nomenklatūros aulinių batų padais. Dvare įsikūrė Kretingos tarybinis ūkis, o 1950 m. oranžerija buvo paversta arklidėmis, trąšų sandėliu.

Išskirtiniu kultūros paveldo objektu susirūpinta tik praėjusio amžiaus aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose: dvaras restauruotas, o Žiemos sodas atstatytas, suremontuotas. Jam 1988 m. grąžintas pirminis XIX a. pab. išorės vaizdas (su oranžerijos fasado „sijonu“), tačiau naudotos sovietinės konstrukcijos, medžiagos ir technologija. Nuo to laiko apie 502 kv. m ploto stiklo kupolas, oranžerija remonto nematę. Atlikti tik minimalūs darbai: sumontuota lietaus nuvedimo sistema, atnaujinti inžineriniai tinklai.

„Teisybės dėlei reikėtų paminėti, jog ir atkuriant oranžerijos vidų ne viskas padaryta taip, kaip buvę grafų laikais. Virš krioklio akį traukė labai daili ažūrinė pavėsinė, kurios dabar nėra. Baseinus jungė ne vienas, kaip šiuo metu, o keli upeliukai. Tad ateityje dar yra darbų, siekiant atkurti autentą, tačiau dabar daug svarbiau yra sutvarkyti pačią oranžeriją, kuri visiškai nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų“, - pastebėjo J. Kanarskas.

Daugiau komforto

Žiemos sodo modernizavimo ir pritaikymo neįgaliesiems techninis projektas jau parengtas. Jis kainavo per 22 tūkst. eurų (Kretingos rajono savivaldybės lėšos). Šiemet gauta dalis reikiamų pinigų pirmiesiems darbams: per 100 tūkst. eurų skyrė Kretingos rajono taryba, dar 80 tūkst. eurų - Kultūros paveldo departamentas. Visas projektas, jei bus gautas reikiamas finansavimas,turėtų būti baigtas įgyvendinti iki 2023 m.

Gaila, kad nėra duomenų ir apie XIX a. pab. taikytas technologijas, statant Žiemos sodo oranžeriją, tą stiklinį priestatą. Galima manyti, kad įvairius pagalbinius darbus dirbo dvaro samdiniai, bet kas dirigavo orkestrui, iki šiol mįslė.

Anot V. Kanapkienės, pirmiausia bus sutvarkytos 200 kv. m stogo kupolo plote esančios medinės lubos, metalinės konstrukcijos, pakeisti stogo stiklo paketai, atnaujinti 70 kv. m plote įrengti aptarnavimo tilteliai.

„Netrukus skelbsime viešųjų pirkimų konkursą ir darbai prasidės. Reikia pakeisti visus oranžerijos stiklo paketus, nes dalis jų - įtrūkę, pro plyšius skverbiasi lietaus vanduo, jis laša į vidų ant augalų, granito plokštėmis išklotų grindų, susidaro balos. Pakeitus stiklus bus sumontuotos žaliuzės, kurių dabar nėra, o grafų laikais buvo. Kai pradeda spiginti saulė, į pietus atgręžtoje oranžerijoje temperatūra šokteli iki 35-40 laipsnių, tiesioginiai spinduliai degina augalus. Lankytojai, atėję į tokią aplinką, paprastai neužsibūna, nors norėtų pasėdėti mūsų kavinėje. Per karšta, tvanku, todėl prarandame klientus, žmonės negali kokybiškai pasimėgauti vaizdais“, - teigė Kretingos muziejaus vadovė.

NUOSTOLIS. Oranžerijoje vaisius nokina bananmedžiai. Vieną iš jų dėl įsimetusio puvėsio darbuotojams skaudančia širdimi teko nupjauti.

Tad kito darbų etapo vieni svarbiausių elementų bus modernios vėdinimo, ventiliacijos sistemos įrengimas ir vandens filtrų pakeitimas.

„Šiuo metu veikiantys biologiniai vandens nusodinimo ir valymo filtrai yra pagaminti 7-ajame dešimtmetyje, jie neatitinka šiuolaikinių technologinių reikalavimų, todėl vandens kokybė yra bloga. Žiemos sode esančius baseinus valyti tenka kas savaitę, norint užtikrinti švarų vandenį žuvims, vėžliams. Naujieji filtrai užtikrins kokybišką vandens tiekimą į Žiemos sode esančius du baseinus. Taip pat, įrengiant mobiliuosius pandusus ir keltuvus, bus sudaryta galimybė judėjimo negalią turintiems žmonėms, senjorams aplankyti ne tik oranžeriją, bet ir dvaro rūmų antrąjį aukštą, rūsį, kitas ekspozicijas“, - teigė ji.

Pokalbininkė informavo, kad pernai, vos atlaisvinus karantino suvaržymus, vien per turistinį sezoną Kretingos muziejų su Žiemos sodu aplankė per 131 tūkst. žmonių (tiek sulaukta užpernai per visus metus).

Kenčia augalai

Šiuo metu Žiemos sode, 693,16 kv. m plote, auga daugiau kaip 170 rūšių apie 5 000 vnt. augalų. Gausiausias kolekcijas sudaro svyrantys (ampeliniai) augalai, sukulentai, epifitai, dracenos ir šilkmedinių šeimos atstovai.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė „Savaitės ekspresui“ sakė, jog dėl prasto mikroklimato oranžerijoje kenčia ne tik lankytojai, bet ir patys augalai.

„Bėga vanduo pro stogą. Neseniai teko nupjauti didelį bananmedį, tarp kurio lapų prilašėjo lietaus vandens, ir augalas pradėjo iš vidaus pūti. Buvo gaila atsisveikinti, nes bananas kaip tik turėjo žydėti ir vesti vaisius. Tai jie daro kartą per savo vegetacijos periodą: subrandinusį bananų kekes augalą reikia pašalinti. Sodiname naujus. Dėl drėgmės pertekliaus ne tik puvėsis įsiveisia, bet ir pelėsis. Einame ir šluostėmis lapus valome, plauname, glostome“, - pasakojo ji.

Teisybės dėlei reikėtų paminėti, jog ir atkuriant oranžerijos vidų ne viskas padaryta taip, kaip buvę grafų laikais. Virš krioklio akį traukė labai daili ažūrinė pavėsinė, kurios dabar nėra. Baseinus jungė ne vienas, kaip šiuo metu, o keli upeliukai.

Tropiniams augalams drėgmė nėra svetima, tačiau gamtoje pučia vėjas, ji išgaruoja, o Žiemo sode - kitaip.

„Nėra ventiliacijos, oro cirkuliavimo, todėl čia būna tvanku, drėgna. Rudenį, kai dar neįjungtas šildymas, ir vėl pelėsis įsimeta. Žiemą - kitos bėdos: kai pučia pietų vėjas, gali daryti ką nori, bet temperatūros aukščiau 12-14 laipsnių nepakelsi. Neturime ir kokybiško dirbtinio apšvietimo, todėl skursta tie augalai, kurie būna šešėlyje, prie koralinių sienų. Tad problemų išties daug. Džiaugiamės, kad galų gale jos bus išspręstos“, - tikino J. Tertelienė.

33 metus neremontuota. Laisva Lietuva jau skaičiuoja 32 metus, tai prie ko čia tarybiniai laikai? Gal tam, kad pabrėžti savo neįgalų ma prižiūrint tarybinį palikimą.
Svečias, 2021-05-30 15:56
Dėkojam direktoriai p. Vidai už aktyvią veiklą Kretingos žiemos muziejuje. Sėkmės ir ištvermės organizuojant muziejaus remontus.
Senjoras, 2021-05-30 15:22
Sidebar placeholder