Rinkimuose daugiau dėmesio skirs neįgaliesiems

Žmonės su negalia darbo rinkoje: ką būtina žinoti dirbantiems ar norintiems įsidarbinti?

Pernai pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje darbą turėjo daugiau kaip 44 000 žmonių su negalia, didžioji jų dalis dirbo atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc.

Siekiant pagelbėti negalią turintiems žmonėms įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiamos darbo rinkos paslaugos, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau, o darbdaviams teikiamos subsidijos įdarbinant žmones su negalia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti negalią turintiems žmonėms, norintiems įsidarbinti ar jau dirbantiems, ir informuoja apie laukiančius pokyčius.

„Žmonės su negalia turi vienodas teises visose gyvenimo srityse, taip pat ir teisę į tinkamą darbą. Siekiame tai įgyvendinti ir sudaryti sąlygas negalią turinčių žmonių tvariam užimtumui atviroje darbo rinkoje.

Kviečiu žmones su negalia pasinaudoti dabar veikiančiomis pagalbos priemonėmis, o ministerija jau yra parengusi asmenų su negalia užimtumo modelį, kuris atlieps įvairias negalias turinčiųjų poreikius ir sudarys didesnes galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje“ – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Anot viceministrės J. Jakštienės, ateityje numatoma stiprinti darbo rinkos paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrinti įdarbinimo su pagalba bei lydimosios pagalbos įsidarbinus paslaugas, rasis darbo asistentai, planuojama plačiai taikyti atvejo vadybos darbo metodus Užimtumo tarnyboje.

Bus toliau vystomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, darbo vietos ir aplinkos pritaikymo galimybės, kurios bus prieinamos ir kaip prevencinės priemonės, siekiant kad jau dirbantys neiškristų iš darbo rinkos, jei susiklosto negalia. Taip pat bus išbandomos ir pritaikomos inovatyvios darbo rinkos priemonės.

KAS PLANUOJAMA

Planuojama sustiprinti jau dirbančių žmonių padėtį – skirti lėšas jų darbo vietų ir darbo aplinkos pritaikymui, gerinimui. Didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems pirmą kartą nustatoma negalia jiems esant darbingo amžiaus ir dirbant. Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.

Užimtumo įstatyme numatomos tokios priemonės kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas pilotinis projektas –  darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“). Be to, tobulės jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.

KAIP YRA DABAR

Pagalba norint susirasti darbą. Žmonėms su negalia, norintiems susirasti darbą, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri padeda susitikti su potencialiais darbdaviais. Darbo ieškantis žmogus turi galimybę gauti papildomą atvejo vadybininko pagalbą įsidarbinant ar jau įsidarbinus, paramą pirmą kartą steigiant darbo vietą sau ar paramą mokymuisi, kelionės išlaidoms ir kt.

Užimtumo tarnyboje darbingo amžiaus žmonėms su negalia, priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, gali būti teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga. Paskirtas atvejo vadybininkas taip pat konsultuoja darbdavį, kaip naujajam darbuotojui turėtų būti pritaikyta darbo vieta. Atvejo vadybininkas taip pat konsultuoja, kaip užtikrinti asmens su negalia teises ir išvengti diskriminacijos.

Pagalba darbo vietą susikuriant sau pačiam. Žmogui su negalia, pirmą kartą steigiančiam sau darbo vietą labai mažose įmonėse 2022 metais gali būti kompensuojama iki 22 tūkst. 652 euro jo darbo vietos steigimo išlaidų. Vienai darbo vietai steigti gali būti skirta ne daugiau kaip 31,03 minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, 2022 metais tai ir sudaro 22 tūkst. 652 eurą.  Valstybės paramos lėšos gali būti skiriamos įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones, remontuoti arba pritaikyti nuosavas patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc. subsidijos sumos).

Ką turėtų žinoti dirbantis žmogus su negalia?

Tinkama darbo vieta. Įrengiant darbo vietas, turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

Ne visa darbo laiko trukmė. Asmuo su negalia ar vienas auginantis negalią turintį vaiką iki 18 metų asmuo turi teisę į ne visą darbo laiko trukmę. Tam darbdaviui reikia pateikti prašymą, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą būtų pagrįstas sveikatos būkle ar neįgalumu.

Kasmetinės atostogos. Asmeniui su negalia ar vienam auginančiam negalią turintį vaiką asmeniui turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.

Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). NPD – tai suma, kuri nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Kuo didesnis NPD, tuo didesnę sumą nuo darbo užmokesčio žmogus gauna „į rankas“.

Jei žmogui su negalia nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis yra 740 eurų. Jei nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) – taikomas mėnesio NPD – 690 eurų.

Palyginimui, asmenims, uždirbantiems minimalią algą 2022 metais taikomas NPD – 460 eurų, kitiems jis apskaičiuojamas pagal formulę.

Nemokamos atostogos. Jei darbuotojas turi negalią, augina negalią turintį vaiką iki aštuoniolikos metų arba slaugo neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti tokio darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų.

Jeigu darbuotojas darbdaviui pateikia sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, nemokamos atostogos jam turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Jei asmuo su negalia negali tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės. Jeigu darbdavys nori žmogų su negalia arba auginantį vaiką su negalia iki 18 metų atleisti be jo kaltės, įspėti apie atleidimą turi prieš 3 mėnesius. Jeigu darbuotojas dirbo trumpiau nei metus – turi įspėti prieš 6 savaites.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jei darbuotojas turi didesnį nei 5 metų nepertraukiamo darbo stažą, papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder