Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja rengia protestą prieš LRT pataisas

„Laiko turime nedaug, anksčiau valdantieji išnaudojo Kalėdinį laikotarpį, dabar – Velykinį. Jau pirmą dieną po Velykų, balandžio 7-ąją projektą ketinama svarstyti Seime, o po to bet kurią dieną jis gali būti priimtas galutinai. Valdantieji turi tą patį LRT politizavimo planą. Jie naudojasi daugelio autokratų pavyzdžių ir tikisi, kad visuomenės pasipiktinimą galima tiesiog pralaukti, o praėjus kuriam laikui pasiekti savo norimų tikslų jau be jokio pasipriešinimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ŽPA pirmininkė Birutė Davidonytė.

„Siūlome parodyti, kad pralaukti nepavyks ir mes nepasiduosime. Todėl balandžio 8 d., 18 val., kviečiame susirinkti prie Seimo ir kartu dar kartą garsiai pasakyti – šalin rankas nuo laisvo žodžio! Ateikite ne vieni – atsiveskite draugus ir šeimos narius! Bendrystė yra didžiausias mūsų ginklas prieš cinišką galią“, – dėstė ji.

Pasak B. Davidonytės, valdantieji grįžo prie LRT politizuoti galinčio įstatymo.

„Nepaisant dešimčių tūkstančių jūsų, besirinkusių į protestus gruodį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą, šį kartą net ir su cenzūrą primenančiais elementais. Taip bus pažeista ir jūsų teisė žinoti bei gauti teisingą informaciją. Tai – tas pats kelias, kurį politikai jau pramynė Vengrijoje ir Slovakijoje“, – aiškino žurnalistų profesinės sąjungos vadovė.

„Pagrindinis klausimas dabar – ar mes atiduosime mūsų visų visuomeninį transliuotoją tokiems veikėjams kaip Žemaitaitis, Skardžius, Zuokas, Girskienė ir pan.? Ar atiduosime visuomeninį transliuotoją tiems, kurie atvirai balsuoja prieš Lietuvos nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus, pavyzdžiui, poligoną? Nes pateikinėjant LRT įstatymą Seime būtent „Nemuno aušros“ politikai buvo vieni iš pagrindinių agitatorių už šį projektą, o du kartus oficialiai antisemitu pripažintas asmuo alternatyvios medijos kanaluose jau skelbia pergalę kovoje dėl LRT“, – akcentavo ji.

Naujajame projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.

Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.