2002 m. saugomą teritoriją dar labiau išplėtus, Žuvintas tapo biosferos rezervatu. Šis statusas suteikė galimybę 2011 m. prisijungti prie Pasaulinės UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ ir tapti tarptautinio biosferos rezervatų tinklo dalimi.
Šiemet UNESCO komiteto iniciatyva kalendoriuje atsiranda nauja svarbi data – lapkričio 3 diena skelbiama tarptautine biosferos rezervatų diena „Šios dienos tikslas – išryškinti rūpinimosi aplinka būtinybę, išlaikant balansą tarp žmogiškosios veiklos ir natūralių resursų išsaugojimo, kur viso pasaulio biosferos rezervatai rodo kryptį ir lyderystę.
Su Žuvinto biosferos rezervatu priešakyje didžiuojamės būdami pasaulinio UNESCO tinklo dalimi. “ – džiaugiasi Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Paulius Čeponas.
Šioms ypatingoms progoms paminėti kalbiname Rūtą Baškytę, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoją, daug prisidėjusią prie dabartinio biosferos rezervato statuso suteikimo ir ilgametį, dabar jau buvusios Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovą Arūną Pranaitį.
Kokia buvo biosferos rezervato įkūrimo pradžia ir kokią šis statusas suteikia reikšmę?
„Žuvinto kaip biosferos rezervato vizija prasidėjo 1993 metais, kai buvo priimtas saugomų teritorijų įstatymas ir jame jau buvo galvojama, apie Žuvinto tapimą biosferos rezervatu, nes būtent čia buvo matomas tam tinkamas potencialas.
Žuvinto gamtinio rezervato paskelbimas biosferos rezervatu leido išplėsti saugomą teritoriją ir prijungti gamtiškai vertingas teritorijas, tarsi branduolius – Buktos mišką, Žaltyčio ir Amalvo draustinių teritorijas.
Išsiplėtė ne tik teritorijos bet ir veiklų pobūdis – jei gamtinio rezervato pagrindinė funkcija buvo išsaugoti, tai biosferos rezervatas ne tik apsaugai bet ir mokslinei veiklai, tyrimams ir net eksperimentams turi daug didesnes galimybes, šių krypčių svarbą ir perspektyvą matau kaip ypatingai aktualias šių dienų kontekste, tad labai linkiu ryžto ir stiprybės įgyvendinant.“ – teigė Rūta Baškytė.
Biosferos rezervatas – naujas lapas Žuvinto istorijoje
„Jei reikėtų apibūdinti išskirtinį Žuvinto gamtinių ekosistemų pokyčių laikotarpį, tai jis būtų labiausiai susijęs su biosferos rezervato įkūrimu.“ – pasakoja Arūnas Pranaitis.
Žuvinto gamtinis rezervatas praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį pergyveno didelę krizę: spartų pelkių, ežero ekosistemos degradavimą, vandens ir pelkių ornitofaunos nykimą.
Apie 2000 metus ežere net rudagalviai kirai neužaugindavo jauniklių, praktiškai nebeperėjo rudagalvės antys, ausuotieji kragai, - įprastos foninės rūšys.
Atvirų biotopų tilvikinių paukščių rūšių buvo sumažėję iki minimumo. Stipriai degradavo gamtinės buveinės, kurių gera būklė priklauso nuo žmogaus veiklos – pievos, tarpinės pelkės.
Biosferos rezervato įkūrimas leido kitaip organizuoti šios gamtinės teritorijos tvarkymą. Patvirtintas Biosferos rezervato tvarkymo planas apėmė daug konkrečios gamtotvarkos elementų ir turėjo labai aiškiai įvardintus apsaugos tikslus.
Žuvinto ežero ir jo pakrančių, Kiaulyčios ir Amalvos pelkių gamtotvarkos planai leido imtis svarbių atkuriamųjų gamtinės ekosistemos darbų: atkurtiant hidrologinį režimą išsaugoti Žuvinto ir ypač - Amalvo pelkių bei Žuvinto ežero ekosistemas, Buktos miško ekosistemą, atvirų pievų bei pelkių buveines ir rūšis.
Didžioji sėkmingų gamtotvarkos darbų dalis vykdyta įgyvendinant tarptautinius projektus kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis – Baltijos aplinkos forumu, Lietuvos gamtos fondu ir Gamtos paveldo fondu.
Daug kur buvome gamtotvarkos pradininkai – pasitelkdami galvijus atkuriant Žuvinto pakrantes, šienaujant žemapelkes ir tarpines pelkes ar imdamiesi veiklų globaliai nykstančio paukščio – meldinės nendrinukės populiacijos atkūrimui.
„Žuvintui tapus biosferos rezervatu ir UNESCO „Žmogus ir biosfera“ programos pasaulinio biosferos rezervatų tinklo dalimi viena iš svarbiausių misijų ir didelis šių dienų iššūkis mums - įgyvendinti tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos programą.
Iš jos kyla mūsų prioritetiniai tikslai: stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius bei atlikti tyrimus ir eksperimentus, susijusius su ekosistemų, buveinių ir rūšių apsauga, atkūrimu ir tvariu naudojimu.“ – teigia Arūnas Pranaitis.
Svarbu ir tai, kad anksčiau buvęs gana uždaras rezervatas tapo daug atviresnis lankytojams: 2008 m. direkcijos pastate įrengtas lankytojų centras, o 2020 m. – nauja ekspozicija; įrengti ir atnaujinti Žuvinto ež., Buktos miško, Amalvo pelkės pažintiniai gamtiniai takai.
Šiemet žymime ir 85-tąją Žuvinto įkūrimo sukaktį, tad šia proga kviečiame visus aplankyti atnaujintą, turtinga Žuvinto istorija papildytą lankytojų centro ekspoziciją bei pažintinius gamtinius takus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą