Lietuviai atsakė, koks kitų vairuotojų elgesys juos labiausiai dirgina keliuose

Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kelyje vairuotojus labiausiai erzina vairuotojai, nerodantys posūkio signalo, – šiam teiginiui pritarė 70 proc. respondentų. 48 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų pyktį paskatina priešais staigiai stabdomas automobilis.

Susierzinimą 44 proc. respondentų kelia mobilųjį telefoną naudojantys vairuotojai. 42 proc. apklaustųjų piktinasi, kai kiti vairuotojai pasirenka lėtesnį nei leistina greitį.

Patyrę nemalonią ar erzinančią situaciją kelyje didelė dalis vairuotojų teigia nesiimantys jokių veiksmų (48 proc.). 17 proc. sako viršijantys greitį, o 15 proc. gestikuliuoja ar šaukia ant kitų vairuotojų.

Ši tendencija išlieka ir tarp jaunesnių, 18–24 metų, asmenų.

Vyresni, 55–65 metų, gyventojai dažniau už bendrą populiaciją teigė, kad jų elgesys nesikeičia net ir susierzinus arba tokiose situacijose jie renkasi važiuoti mažesniu nei leistina greičiu.

Apklausa taip pat parodė, kad nepasitenkinimą kelyje lietuviai reiškia gana santūriai, garsiniu signalu dauguma respondentų naudojasi tik kelyje nutikus pavojingai situacijai ar pėstiesiems išėjus į gatvę neleistinoje vietoje, netikėtai įžengus į perėją.

Pastarosiose situacijose kiek mažiau nei pusė respondentų pripažino, kad pyktį išreiškia ir šūktelėdami ar mojuodami rankomis.

Padaugėja smulkių eismo įvykių

Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė sako, kad rugsėjį erzinančių situacijų kelyje padaugėja, tačiau duomenys nerodo, jog smarkiai išauga eismo įvykių skaičius.

„Prasidėjus mokslo metams, kai miestai vėl prisipildo, įprastai padaugėja smulkių eismo įvykių, kurie nutinka dėl intensyvaus eismo.

Pavyzdžiui, bambtelėjimas nespėjus sustoti, nes nebuvo laikomasi saugaus atstumo, važiuojant žiedinėse sankryžose, rikiuojantis, dėl to dažniau pasitaiko situacijų ir kai susiduria daugiau nei du automobiliai.

Smulkių eismo įvykių skaičiui ūgtelėti įtakos turi intensyvesnis eismas ir jauni vairuotojai – studentai, dar tik įsiliejantys į naujo miesto ritmą“, – vardija ekspertė.

Vidutinė smulkių nuostolių žala siekia apie 400 eurų. Draudimo ekspertė akcentuoja, kad net ir tokiu atveju, kai nuostoliai nėra dideli, svarbu tinkamai užpildyti įvykio deklaraciją, nes klaidinga ar netiksli informacija komplikuoja žalos atlyginimo procesą.

Anot jos, naudinga iš anksto susipažinti su eismo įvykio deklaracija, o vietoj popierinės rinktis elektroninę ir žinoti, kaip ją tinkamai užpildyti, taip nutikus eismo įvykiui pavyks greičiau išspręsti susidariusią situaciją ir papildomai neapsunkinsite eismo.

Dešimtadaliu daugiau automobilių gatvėse

Sostinė kasmet aktyviai ruošiasi artėjančiam rudens sezonui, kaip pastebi JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič, dalies įmonių darbuotojai, taip pat moksleiviai ir studentai grįžta į įprastas darbo, mokymosi vietas, todėl miesto ritmas pasikeičia.

„Eismo srautai rudenį, palyginti su vasara, įprastai išauga.

Prognozuojama, kad šiemet rugsėjį transporto priemonių skaičius bus panašus kaip pernai ir išaugs 11–14 proc., o viešojo transporto keleivių srautai rudens sezonu bus apie 17 proc. didesni, palyginti su vasara, prognozuojama vidutiniškai 520 tūkst. kelionių per darbo dieną“, – vardija ekspertas.

Tiesa, vien miesto pasiruošimo nepakanka, svarbus ir visų eismo dalyvių įsitraukimas. Išvengti nemalonių situacijų kelyje gali padėti susikaupimas vairuojant, A. Apanovič pataria, neužsiimti pašaliniais veiksmais, neviršyti greičio, pristabdyti prie perėjų ir įsitikinti, ar jomis neina pėstieji. 

Norintys greičiau įveikti spūstis dažnai blaškosi po skirtingas eismo juostas, pastebėję, kad jose pradeda judėti automobiliai – toks manevravimas sukelia papildomas prastovas, išauga eismo įvykių tikimybė, sumažėja pralaidumas, todėl ekspertas pataria judėti pasirinkus reikiamą juostą.

Atvykusius gyventi į sostinę ekspertas ragina išbandyti viešąjį transportą, dviračius, keliones pėsčiomis ar kitus alternatyvius keliavimo būdus – tai dažnai gali padėti ne tik greičiau pasiekti kelionės tikslą, bet ir pažinti miesto ritmą, gatves.

Rūpinantis aplinka ir siekiant mažinti automobilių srautus, JUDU atstovas ragina nekeliauti po vieną ir planuoti bendras keliones su šeimos nariais, kolegomis.

Anot jo, jei vidutinis automobilio užpildymas siektų bent 2,5–3 asmenis, gatvėse transporto galėtų sumažėti kone dukart.

Pasak eksperto, vėl prisipildžius miestui, naudinga prieš išvykstant iš namų pasitikrinti eismo mieste situaciją JUDU nuolat atnaujinamame eismo žemėlapyje, taip pat informaciją apie eismą: eismo įvykiai, transporto spūstys ir pan. yra pažymima „Waze“ programėlėje.

Yra nustatytas saugus alkoholio kiekis vairavimui. Tokio mato nėra, nes papildomai reikėtų vertinti ir kiekvieno organizmo jautrumą.