Liudas Mažylis. Pastarieji mėnesiai Europos Parlamente: nuo „Erasmus+“ iki geopolitinių saugumo iššūkių

2026-06-26 08:10

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pastaraisiais mėnesiais aktyviai dirbo sprendžiant tiek švietimo, tiek saugumo klausimus. Nuo dalyvavimo formuojant būsimos „Erasmus+“ programos gaires iki nuoseklaus dėmesio Ukrainai, Rytų kaimynystei ir migracijos politikai – jo veikla atspindi svarbiausius šiandienos Europos iššūkius.

Apie nuveiktus darbus, geopolitines grėsmes ir Europos ateities kryptis kalbamės šiame interviu.

Profesoriau, ką svarbesnio išskirtumėte savo pastarųjų mėnesių veikloje?

Kaip ir ankstesniais metais, nuolat rūpėjo Rytų kaimynystės problemos. Tai - ir nesibaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą, ir įtampa rinkimuose Moldovoje bei Armėnijoje, ir pergalė juose: įveikus begėdišką Rusijos hibridinę veikseną, abiejose tose valstybėse laimėjo proeuropietiškos jėgos. O jei asmeniškai, tai buvau šešėlinis pranešėjas Vystymosi komitete (DEVE) dėl „Erasmus+“ programos ateities. Būta proveržių ir dėl migracijos politikos nuostatų.

Paminėjote „Erasmus+“ programą. Kuo šis darbas jums svarbus?

Vystymosi komitete balsavome dėl naujosios „Erasmus+“ programos 2028-2034 metų laikotarpiui. Būdamas šešėlinis pranešėjas, siekiau užtikrinti, kad dokumente atsispindėtų mūsų politinės frakcijos prioritetai ir mano paties asmeninės nuostatos. Po kelių mėnesių intensyvaus darbo pavyko pasiekti itin gerą rezultatą - didžioji dalis mano siūlymų buvo įtraukti.

Džiaugiuosi, kad išsaugoti ir esminiai programos tikslai, orientuoti į kokybišką mokslą, tarptautinį mobilumą, žinoma, ir į jaunų žmonių smalsumą. Programa per ilgus dešimtmečius įsitvirtino ir pasiteisino, lieka viena svarbiausių, kalbant apie galimybių suteikimą jaunam žmogui susipažinti su skirtingomis studijų kultūromis ir per tai tobulėti. Dar nemažai liks nuveikti, kol dokumentas pasieks galutinį sprendimą, bus svarstoma Kultūros ir švietimo komitete, pagaliau - sprendžiama plenarinėje sesijoje.

Viena iš nuolatinių temų išlieka Ukraina. Kaip šiuo metu vertinate situaciją?

Rusija ir toliau išlieka valstybe agresore. Ji neatsisako savo strateginių tikslų, nors paskutiniu metu matome ženklų, jog Maskva praranda labai didelius išteklius. Rusai aiškiai nebetenka iniciatyvos. Tiesa, negalime sakyti, kad grėsmė mažėja, priešingai - darosi vis sudėtingiau prognozuoti, kokių desperatiškų veiksmų rusai gali griebtis.

Vienas rimčiausių pavojų išlieka branduolinės saugos klausimas. Situacija atominėse elektrinėse tebėra trapi, sabotažo ir infrastruktūros pažeidimų rizikos niekur nedingo. O vėliau vienas didžiausių iššūkių bus išminavimas. Šiuo metu milžiniški Ukrainos teritorijos plotai yra „užteršti“ minomis. Jau dabar nuo jų nukenčia civiliai gyventojai, net ir pasibaigus karui išminavimo darbai truks ilgai, bus brangūs, o rezultatai nebūtinai garantuoti. O ir humanitarinės problemos, Rusijai be atodairos atakuojant taikius Ukrainos žmones, išlieka.

Europa neturi to pamiršti ir kasdien galvoti apie naujus būdus Ukrainai kuo veiksmingiau paremti - finansiškai ir politiškai, nuolat teikti humanitarinę bei karinę pagalbą. Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant vis primenamo „raudono kilimo“, nutiesto Kremliaus šeimininkui Aliaskoje, irgi skyrė milžinišką paramą. Turkija, kurios laikysena atrodė daugmaž neutrali, vis aiškiau svyra į Ukrainos pusę.

Ar pastebite naujų grėsmių Baltijos regionui?

Deja, taip. Baltijos šalys susiduria su hibridinėmis operacijomis, matome incidentus su bepiločiais orlaiviais Baltijos regione. Neturime kaip papūgos kartoti - esą dronai yra „ukrainietiški“. Tikriausiai, kad jie pagaminti Ukrainoje. Bet į Baltijos valstybių teritorijas juos nukreipia tikrai ne ukrainiečiai! Tai tą mes ir pabrėžkime. Nepamirškime informacinių atakų ir bandymų testuoti mūsų institucijų reakciją. Visa tai nėra atsitiktinumai, Rusija nuosekliai kelia nestabilumą ir nesaugumo jausmą mūsų šalies, o ir Baltijos regiono valstybių viduje.

Provokacijos tęsiasi net ir tada, kai jau, atrodė, galutinai išaiškinti kontrabandos veiklų organizatoriai, leidžiantys į Lietuvos oro erdvę balionus su cigarečių kroviniu. Deja, tarp jų - ir kai kurie mūsų šalies pareigūnai, kurių kitaip negu kolaborantais ir valstybės išdavikais nepavadinsi. Buvo pagrindo manyti, kad išaiškinus šias provokacijas organizavusius asmenis jų mastas sumažės, bet matome, kad bandymai destabilizuoti situaciją tęsiasi. Vilniaus oro uosto darbas vėl trikdomas. Nuosekli priešų strategija kelti nepasitikėjimą šalies viduje išlieka.

Ar įtampa Artimuosiuose Rytuose turi įtakos Rusijos pajamoms iš naftos?

Tokios prognozės nepasitvirtino tiek, kiek kai kam atrodė, o gal ir norėjosi. Energetikos rinkos šiandien yra gerokai lankstesnės nei prieš dešimtmetį. Nors geopolitinės krizės trumpuoju laikotarpiu gali paveikti kainas, nėra automatinio mechanizmo, kuris reikštų ilgalaikį ir reikšmingą Rusijos pajamų augimą. Rinka reaguoja į daugybę veiksnių vienu metu.

Dabar daug diskutuojama apie Europos Sąjungos migracijos politikos pokyčius. Kaip vertinate naujus siūlymus dėl migrantų grąžinimo sistemos?

Pozityviai. Situacija dėl migracijos Europoje gerokai pasikeitė, natūralu, kad reikia atnaujinti ir teisinį reguliavimą. Svarbiausia, kad tokia sistema būtų veiksminga Europoje ir leistų priimti sprendimus, ne tik deklaruojant, bet juos ir įgyvendinant. Reikia mažinti piktnaudžiavimo galimybes ir užtikrinti didesnį valstybių narių bendradarbiavimą. Tokie pokyčiai Lietuvai irgi aktualūs - ypač po 2021-ųjų metų migracijos krizės, kai iš Baltarusijos pusės migracija tapo hibridinio spaudimo priemone.

Tada tapo akivaizdu, kad migracijos politika yra saugumo klausimas, o ne tik socialinis. Šiuo metu Europos Sąjunga stiprina bendrus mechanizmus, kurie padės veiksmingiau valdyti migracijos procesus, apsaugoti šalių sienas ir užtikrinti, kad taisyklės taikomos visose valstybėse narėse. O galutinis tikslas - saugi ir atsakinga migracijos politika visoje Europoje.

Neseniai įvyko parlamento rinkimai Armėnijoje. Ką šie rinkimai reiškia Europai?

Šie rinkimai svarbūs ne tik Europai, bet visų pirma - patiems Armėnijos piliečiams. Jie parodė, kad net susiduriant su ištisomis dezinformacijos kampanijomis, išoriniu spaudimu - demokratija gali nugalėti. Rinkimų rezultatai patvirtino norą eiti proeuropietiška kryptimi ir siekį stiprinti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga.

Tai siunčia aiškią žinią, kad europietiškos vertybės išlieka patrauklios regionuose, kuriuose Rusija ilgą laiką turėjo savo įtakos zoną. Armėnija pastaraisiais metais nuosekliai stiprino bendradarbiavimą su ES, o nusivylimas Rusijos vaidmeniu sprendžiant regiono saugumo problemas paskatino ieškoti naujų partnerių ir naujos krypties. Negalime sakyti, kad iššūkių nebėra.

Armėnija žengė pirmąjį žingsnį, tačiau jos dar laukia sudėtingi sprendimai dėl santykių su Turkija ir Azerbaidžanu. Tačiau rezultatas džiugina ir leidžia tikėtis, kad šalies kursą lems piliečių valia, o ne išorinės jėgos.

Europai tai irgi teigiamas signalas, kad laisvė pasirinkti bei demokratija mūsų kaimynystėje išlieka gyvybinga ir stipri. Tuo pačiu metu Briuselyje patvirtinta, kad Europos Sąjunga atvėrė kelią oficialioms stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova.

Tai - geopolitinis lūžis, žymintis naują ES plėtros politikos etapą po ilgai trukusių politinių blokavimų ir derinimų tarp valstybių narių. Tai rodo, kad Europos Sąjunga vis aiškiau įtvirtina strateginę kryptį - stiprinti ryšius su Rytų kaimynyste ir remti valstybes, pasirinkusias europinį kelią.