Maisto brangimas stebina ekonomistus – kodėl tiek visko perkame, nors kainos rekordinės?

Esą kol lietuviai pirks brangstančius maisto produktus ir nepradės keisti vartojimo įpročių, didieji prekybos tinklai kainų nemažins.

„Kaina yra paklausos ir pasiūlos sankirtos taškas. Jeigu vartojimo apetitas nesikeičia, natūralu, kad nėra jokio stimulo kainoms kristi“, – mano bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė pastebi, jog Lietuvos prekybos centrų klientų prekių vežimėliai yra pernelyg pilni ir į juos dažnai kraunami ne svarbiausi, bet papildomi, ne itin sveiki produktai, kurių dabartinėmis aplinkybėmis būtų galima atsisakyti.

„Esame pripratę tradiciškai šventes švęsti plačiai, gausiai nukrauti šventinius stalus. Ypač šią žiemą, šias Kalėdas galėtume savo tradicinius sprendimus permąstyti. Šventes sutikti kukliau, ne materialiniais kanalais, bet dvasiškiau“, – Alfa.lt sakė ekonomistė.

Jos nuomone, patys vartotojai turi pasiųsti žinutę rinkai, kad maistas Lietuvoje tampa per brangus. Esą tik tuomet maisto kainų augimas pradės lėtėti, nes šiuo metu mažmeninės prekybos tinklai nemato priežasčių, kodėl turėtų atpiginti maisto produktus.

Per daug perkame?

Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad maistas Lietuvoje sparčiai brangsta iš dalies ne vien dėl objektyvių, bet ir dėl subjektyvių priežasčių.

„Kol kas veikia kainų inertiškumas, vartojimas neslopsta. O gruodis yra tas metas, kai vartotojai išleidžia daug pinigų ir ne visada tos išlaidos yra apgalvotos.

Tad kol paklausa yra pakankamai inertiška, jokio akstino prekių pardavėjams tuo nepasinaudoti nėra“, – pastebi ekonomistė.

Pašnekovės nuomone, lietuviams reikia keisti elgseną, taupiau vartoti, peržiūrėti savo pirkinių krepšelio prioritetus.

Kai vartojimas reikšmingai sumažės, tai bus rimtas signalas pardavėjams keisti kainas.

Indrė Genytė-Pikčienė: verta pagalvoti, ar mums tikrai reikia tiek daug pinigų palikti maisto parduotuvėse. Alfa.lt

I. Genytė-Pikčienė įžvelgia ne vieną priežastį, kodėl maisto prekių brangimas Lietuvoje yra žymiai spartesnis nei ES vidurkis.

„Vienos šalys ėmė karpyti pridėtinės vertės mokesčius, kitos stengėsi didinti gyventojų pajamas, kėlė išmokas, pensijas ir minimalius dydžius, nuo kurių atsispiria atlyginimų augimas.

Tai veikia infliacijos rodiklius.

Pas mus skaitinė infliacija yra didelė, o tose šalyse, kur bandyta karpyti pridėtinės vertės mokestį (PVM), skaitinė išraiška mažesnė.

Bet, manau, kad mūsų kelias yra teisingesnis, nes viešaisiais pinigais suteikta pagalba yra taiklesnė.

Nes kai mažinamas PVM tarifas, pagalba keliauja ir pasiturintiems gyventojams. Mokesčių pinigais visų gelbėti nederėtų, geriau remti taikliai ir apgalvotai“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Prie spartaus maisto kainų augimo Lietuvoje, pašnekovės nuomone, galėjo prisidėti pieno žaliavos kainų didėjimas.

„Ilgą laiką pieno žaliava Lietuvoje buvo pigiausia tarp ES narių, o šiemet pieno žaliavos kainos pakilo iki ES vidutinio lygio. Tam įtakos turėjo atsidariusios pieno perdirbimo įmonės Latvijoje ir Estijoje.

Šiose šalyse pieno žaliavos paklausa labai išaugo ir atsirado konkurencija, nes iki tol Lietuva nemažai importuodavo iš Baltijos kaimynių.

Tai turėjo įtakos pieno produktų kainų augimui“, – mano I. Genytė-Pikčienė.

Prie maisto kainų augimo, jos nuomone, prisidėjo ir energetikos kainų šuolis ir neapibrėžtumas dėl jų ateityje.

Per dideli pelnai?

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus prisipažįsta, kad maisto kainų augimas Lietuvoje nustebino savo sparta.

„Viena vertus tam yra objektyvių priežasčių – maisto pramonė energetiškai intensyvi, stipriai brango trąšos ir maisto žaliavos visame pasaulyje.

Be to, Lietuvos maisto pramonė labiau nei vakarų Europa buvo susijusi su Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos tiekimo grandinėmis, todėl prasidėjus karui patyrė didesnį sukrėtimą.

Tiekimo grandinių perorganizavimas sudėtingas ir brangus procesas“, – pastebėjo V. Šimkus.

Vytenis Šimkus prisipažįsta, kad maisto kainų augimas Lietuvoje nustebino savo sparta . Alfa.lt

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad maisto kainos augo daugiau nei „fundamentai“, todėl galima daryti prielaidą, kad bent dalis maisto tiekimo grandinės dalyvių padidino kainas daugiau siekdami apsisaugoti nuo galimo neapibrėžtumo.

„Detalių duomenų trūksta, bet yra ženklų, kad galėjo didėti ir pelno maržos“, – Alfa.lt sakė V. Šimkus.

Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį, kad mažmeninės prekybos maistu apyvarta šiemet yra šiek tiek mažesnė negu pernai. „Bet kainų įtakai ji yra rekordinė.

Realus apyvartos nuosmukis jokiais būdais neatsvėrė to, kiek priaugino maisto kainų brangimas. Todėl verta pagalvoti, ar mums tikrai reikia tiek daug pinigų palikti maisto parduotuvėse“, – svarstė ekonomistė

V. Šimkus mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, todėl rimtesnį kainų augimo sulėtėjimą turėtumėm išvysti pavasarį.

„Kainos įprastai nėra linkusios kristi, tačiau atskirų produktų kategorijų kainos gali kitąmet pasikoreguoti žemyn, ypač jei krentant gyventojų perkamajai galiai ženkliau susilpnėtų vartojimas“, – teigė V. Šimkus.

Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu šiek tiek atpigo grūdai ir kitos maisto produktų žaliavos.

„Ta tendencija ilgainiui paveiks ir kitus pridėtinės vertės grandinės narius. Bet kol tas impulsas atkeliaus iki galutinio vartotojo, matyt, teks luktelėti“, – prognozavo ji.

Ką gali valdžia?

Kai kurie politikai kaip priemonę maisto kainoms pažaboti siūlo mažinti PVM tarifą būtiniausiam maisto prekių krepšeliui.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis mano, kad pasiūlymas mažinti PVM tarifą būtiniausiam maisto prekių krepšeliui nėra populistinis dividendų rinkimas.

„Jau esu ne kartą viešai minėjęs, kad tokias pačias mokestines lengvatas siūlo ir tarptautinės organizacijos – Pasaulio bankas ar Tarptautinis valiutos fondas.

Ir galiausiai – ar tikrai Lietuva atrodo konkurencingai visų ES šalių kontekste, kai ji lieka tik viena iš trijų valstybių, netaikančių lengvatinio PVM tarifo maistui?“ – viešai išplatintame pareiškime klausė politikas.

Ekonomistai tokius siūlymus vertina skeptiškai.

V. Šimkus atkreipė dėmesį, kad PVM lengvatos gana retai padeda sumažinti galutinę produktų kainą – tai rodo ES tyrimai.

„Bendrai vertėtų mažinti lengvatų skaičių ir eiti link paprastesnės ir teisingesnės mokesčių politikos. PVM lengvatos nauda vargu ar pasiektų galutinį vartotoją“, – mano ekonomistas.

Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė linkusi pritarti toms priemonėms, kurių šiemet ėmėsi Vyriausybė, didindama skurdžiausių visuomenės sluoksnių pajamas, o ne mažindama mokesčius.

„Metų viduryje net porą kartų buvo pakeltos pajamos arčiausiai skurdo rizikos esantiems visuomenės sluoksniams, pensininkams ir mažiausiai uždirbantiems.

Gerokai išplėsta įvairių išmokų sistema, kuri padeda kovoti su energetikos krize“, – sakė ji.

Šios priemonės, ekonomistės nuomone, galbūt nėra tokios populistinės ir populiarios kaip Lenkijoje, kur buvo nurėžtas PVM tarifas.

Bet ekonomistai tokius sprendimus kritikuoja dėl to, visų visuomenės sluoksnių pinigai remiami tie gyventojai, kurie pakankamai lengvai gali atlaikyti infliacijos smūgį.

„Geriau taikliau, bet didesniu mastu paremtu tuos, kurie iš tikrųjų stokoja“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Labiausiai brango maistas

Lapkričio mėn. duomenimis, maisto kainos per mėnesį didėjo 2,5 procentais, o per metus išaugo 36 procentais.

Lapkričio mėn. metinė infliacija Lietuvoje perkopė 21 procentą ir buvo viena didžiausių ES.

Didžiausią poveikį infliacijai turėjo maisto produktų kainų padidėjimas: pienas ir jo produktai, kiaušiniai bei aliejus brango beveik 50 proc., duonos ir kitų produktų, gaminamų iš grūdų, kaina pakilo iki 40 proc.

Visi kiti produktai, tarp kurių ir daržovės, brango daugiau nei trečdaliu.