Matulionis: Baltarusija neįspėjo apie į Lietuvą skrendantį droną

„Pastaruoju metu jokių perspėjimų nebuvo iš Baltarusijos pusės“, – antradienį „žinių radijui“ sakė D. Matulionis.

Anot prezidento patarėjo, kol kas nėra nustatyta, koks tiksliai dronas naktį kirto Lietuvos oro erdvę.

„Kol kas informacijos apie tai, koks dronas, mes neturime. Kariuomenė šiuo metu turi savo žmones, Karo policijos ekspertai bando įvertinti, ar tai rusiškas dronas, ar kito tipo dronas“, – teigė jis.

Vis dėlto D. Matulionis svarstė, kad į Lietuvos teritoriją galėjo patekti nuo kurso nukrypęs Rusijos arba Ukrainos dronas.

„Greičiausiai tai yra nuo kurso nukrypęs rusiškas dronas ar ukrainietiškas. Šiai dienai negalima atsakyti tiksliai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Jis taip pat teigiamai įvertino kariuomenės ir NATO oro policijos misiją vykdančių Italijos naikintuvų reakciją.

„Pats faktas yra iš tikrųjų tikrai sveikintinas, nes džiaugiamės tuo, kad tiek kariuomenė, tiek Oro policijos – tai yra Italijos – naikintuvai sunaikino įskridusį droną“, – sakė D. Matulionis.

Pripažįsta problemų dėl dronų aptikimo ir gyventojų perspėjimo

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą reaguoti į oro erdvės pažeidimus, prezidento patarėjas pripažino, kad šalyje vis dar kyla problemų dėl tokių objektų aptikimo ir gyventojų perspėjimo.

„Prezidentas iš tikrųjų labai aiškiai yra pasakęs, kad su detekcija turime problemų. Su perspėjimo sistema taip pat turime problemų. Bet po truputį ta sistema įsivažiuoja, detekcijos pajėgumų vis daugėja“, – sakė D. Matulionis.

Pasak jo, trumpėja ir laikas nuo galimos grėsmės užfiksavimo iki gyventojų perspėjimo.

„Situacija dabar yra gerėjanti, bet vis tiek tų nesklandumų atsiranda ir būtent sekmadienio atvejai tai parodė. Tai kritikuoti galime, bet tuo pačiu reikia ir skatinti, kad kuo greičiau ir kuo tiksliau viskas būtų sutvarkyta ir kad ateityje mes reaguotume tinkamai“, – teigė jis.

Paklaustas, ar problemą rodytų tai, jeigu naktį droną pirmiau būtų pastebėję gyventojai, o ne kariuomenė, D. Matulionis tikino, kad tai nėra esminis aspektas.

„Radarai taip pat fiksuoja tuo pačiu metu, bet turi būti priimamas sprendimas. Nėra taip, kad automatiškai iš karto duodamas ženklas siųsti perspėjimą gyventojams, turi būti nustatyti tam tikri kriterijai ir tada priimamas sprendimas. Čia minučių klausimas“, – aiškino jis.

Neturi patvirtinimo, kad kitas objektas skrido į Kaliningradą

D. Matulionis taip pat teigė negalintis patvirtinti, kad kitas, sekmadienį Lietuvos oro erdvėje fiksuotas objektas, vėliau kirto sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.

„Nebuvo iki galo užfiksuota ir nebuvo iki galo įsitikinta, kad tai yra objektas, skrendantis į Kaliningrado pusę. Ir todėl aš šiandien negaliu patvirtinti, kad tai buvo iš tikrųjų ir Kaliningrade kažkur ten kirsta siena“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, jeigu panašiu atveju būtų patvirtintas drono skrydis Rusijos ar Baltarusijos kryptimi, Lietuvos prioritetas turėtų būti jį sunaikinti dar šalies teritorijoje.

„Mums svarbiausia panašiu atveju daryti viską, kad tas dronas būtų numuštas ir nepatektų į tos valstybės teritoriją“, – teigė D. Matulionis.

„Mūsų užduotis yra apsaugoti mūsų gyventojus ir stengtis, kad situacija neeskaluotų santykių su kaimynais“, – pridūrė jis.

Galimas pavojus skelbtas Vilniaus ir Kauno apskrityse

ELTA primena, kad antradienį naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Tikėtinas oro pavojus atšauktas, kai jis buvo sunaikintas NATO naikintuvo.

Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti sunaikintas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numušas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.

Kaip pranešė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Kiek po vidurnakčio pirmiausia gyventojams Vilniuje, Trakuose, Elektrėnuose, o vėliau – ir Kauno apskrityje mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė ragino nedelsiant skubėti į priedangą ar kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais bei laukti tolimesnių rekomendacijų.

Skelbiama, kad dėl galimo oro pavojaus į Vilniaus oro uostą nežymiai vėlavo keli skrydžiai.

Į Lietuvos oro erdvės pažeidimą sureagavo ir Suomijoje su darbo vizitu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. Socialiniame tinkle „X“ jis pranešė, kad NATO naikintuvai sunaikino bepilotį orlaivį, ką tik įskridusį į Lietuvos oro erdvę.

„Dėkoju sąjungininkų personalui už operatyvią reakciją.

Rusijai stiprinant agresiją prieš Ukrainą, toks pasirengimas mūsų regionui yra gyvybiškai svarbus. Kartu su NATO sąjungininkais Lietuva gins savo oro erdvę“, – pažymėjo valstybės vadovas.

ELTA primena, kad pastarąjį kartą, rugsėjo 13 d., oro pavojus paskelbtas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone, Elektrėnų rajone.

Gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastimi Lietuvos kariuomenė įvardijo fiksuotas radarų atžymas, turinčias bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau vėliau pranešta, kad NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai nustatė, jog atžymos buvo paukščių būrys. Galimas pavojus statusus „Geltona“ truko apie 38 minutes.

Anksčiau, birželio 13 d., oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje.

Iš pradžių gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastimi Lietuvos kariuomenė įvardijo stebimą radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad taikinys buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.

Anksčiau, gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.

Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.

Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.

„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.

Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.

Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.