Muziejininkų į belangę nesodins

Siūloma muziejų direktorių ir fondų valdytojų atžvilgiu už nelegalų ginklų laikymą nebetaikyti baudžiamosios atsakomybės (grėstų laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų) ir bausti švelniausia, administracine, tvarka. Šį mėnesį Policijos departamento vadovybės pasirašytame rašte numatoma ir daugiau muziejams palankių rekomendacijų.

„Pagaliau pradėjo imti viršų blaivus protas. Džiaugiamės, kad policijos vadovybė profesionaliai įvertino tikrai neadekvačią situaciją, kuri mums reikštų ne tik vertingų eksponatų sugadinimą, bet ir kainuotų didžiulius pinigus juos registruojant, graviruojant specialius numerius, neutralizuojant. Tikimės, kad prasidės dialogas ir su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybe. Dėl iš mūsų muziejaus gegužę paimtų 37 eksponatų vis dar nėra jokių žinių“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys.

Pasijuto nusikaltėliais

Dabar jau smarkiai svylančią košę užvirė praėjusios kadencijos Seimas, kuris priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas. Šios įsigaliojo dar 2019 m., tačiau tik šiemet ėmė lįsti ylos iš teisinio dokumento maišo.

Pagal įstatymą, visi - tiek privačiose kolekcijose, tiek muziejuose, tiek viešose ekspozicijose - saugomi net ir nepavojingi, senoviniai, kolekciniai ginklai iki šių metų rugsėjo 14 d. turi būti iš naujo įvertinti ekspertų ir įregistruoti.

Muziejai vienas po kito ėmė kreiptis į policiją siekdami vykdyti teisinę prievolę.

Vakarų Lietuvoje pirmasis teisėsaugos vizito sulaukė MLIM priklausantis Antrojo pasaulinio karo muziejus „39/45“. Į Klaipėdos piliavietę atvyko ne tik policijos pareigūnai, bet ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrai. Įvestas planas „Skydas“. Iš ekspozicijos išvežti 37 įvairių laikmečių ginklai (nuo 1886 m. iki XX a. vid.), jų dalys, sprogmenys, minosvaidžių sviediniai ir kt. kariniai reliktai.

Vėliau eilė atėjo nuo 1935 m. veikiančiam, grafų Tiškevičių rūmuose įsikūrusiam Kretingos muziejui: policija išsivežė net 103 eksponatus, kurių seniausias - tai XVIII a. pab. pėstininkų titnaginio šautuvo (fuzėjos) prancūziško tipo spyna. Buvo paimti ne tik ginklai, bet ir jų dalys, vamzdžiai, dėtuvės ir kt.

Maža to, po muziejinių eksponatų poėmio visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.: neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šio straipsnio pirmoji dalis numato, jog tas, kas neturėdamas leidimo <…> laikė <…> šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Į policiją dėl laikomų senovinių ginklų eksponatų yra kreipęsis ir Lietuvos jūrų muziejus, tačiau kol kas pareigūnų vizito dar nesulaukė.

Pateikė rekomendacijas

Virtinė eksponatų poėmių, kilęs ažiotažas dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų bei prievolės už galimai nemenkas sumas deaktyvuoti, įregistruoti ir taip neveikiančius bei seniau neutralizuotus ginklų eksponatus, papildomai juose dar išgraviruojant serijos numerius, privertė reaguoti tiek Seimą, tiek Vyriausybę.

"Tikrai nežinojau, kad toks absurdas vyksta vadovaujantis dar praėjusios kadencijos Seimo priimtomis teisės akto pataisomis. Buvo kalbėta su vidaus reikalų, krašto apsaugos ministrais, kurie taip pat situaciją įvertino kritiškai.

Policija ėmėsi perteklinių priemonių naudojimo. Atskirai šiuo klausimu domisi parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, savo tyrimą atliko ir mano vadovaujamas Kultūros komitetas. Tad dėmesys atkreiptas.

Negalima taip gąsdinti muziejų vadovų, darbuotojų„, - “Vakarų ekspresui" sakė Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

Šį mėnesį visi apskričių vyriausieji policijos komisariatai gavo policijos generalinio komisaro pavaduotojo Sauliaus Tamulevičiaus pasirašytą raštą. Jis pasiekė ir muziejus.

IŠSIVEŽĖ. Iš Antrojo pasaulinio karo muziejaus „39/45“ policijos pareigūnai ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrai išvežė 37 įvairių laikmečių ginklus, jų dalis, sprogmenis, minosvaidžių sviedinius ir kt. karinius reliktus. Redakcijos archyvo nuotr.

Policijos departamento vadovybė pirmiausiai siūlo nebetaikyti baudžiamosios atsakomybės, o spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo muziejų atsakingiems asmenims už ginklų registravimo terminų pažeidimą pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 228 straipsnį. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 30 eurų.

„Priėmus sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, siūlytina tokius ginklus užregistruoti muziejams jų neperdirbant į visiškai netinkamus naudoti ginklus“, - teigiama rašte.

Taip pat paaiškinta, jog nustatyta tvarka perdirbti šaudmenys gali būti laikomi ir eksponuojami muziejuose be policijos leidimo ir galimai nebereikės mokėti pinigų už papildomas graverio paslaugas.

„Lietuvos muziejai, pageidaujantys užregistruoti ginklus, neturinčius identifikacinių numerių, nurodo šiems ginklams suteiktus inventorinius numerius. Tokiais atvejais rekomenduojama padaryti ginklo, neturinčio identifikacinio numerio, nuotrauką ir įkelti ją į policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą“, - rašoma dokumente.

ATSIKVĖPĖ. MLIM vadovas J. Genys gali lengviau atsikvėpti: policijos vadovybė, anot jo, profesionaliai įvertino absurdišką muziejų atžvilgiu situaciją. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Įtampa slūgsta

Muziejininkai atkreipė dėmesį, jog dabar reikia laukti rugsėjo 14-osios ir tada paaiškės, ar bus vadovaujamasi išdėstytomis rekomendacijomis. Apie tai „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo Klaipėdos apskrities VPK.

„Pasak Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko Aido Šlečkaus, į Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo S.Tamulevičiaus rašte išdėstytas rekomendacijas, be abejonės, bus atsižvelgiama, kaip ir į kitus visiškai netinkamų naudoti ginklų ir signalinių ginklų registravimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus“, - teigiama atsiųstame atsakyme.

Anot J. Genio, policijos vadovybės parengtos rekomendacijos yra logiškos ir paruoštos profesionaliai.

„Veikiausiai konsultuojantis su pačiais muziejininkais, nes išvardyti mums svarbūs ir esminiai dalykai. Džiaugiuosi, kad policijos vadovybė sureagavo, nes tas elgesys su muziejais, jų vadovais buvo nekorektiškas. Reikėjo dialogo, kurio nebuvo. Išsivežė ginklus, jų dalis, ir tiek. Mes paaiškintumėme policijos ekspertams, jog tai - muziejiniai ir nukenksminti eksponatai, o ne žmonėms pavojingi ginklai, kaip traktuota. Labai svarbu, kad siūloma nedeaktyvuoti ginklų pagal visą aprašą, nes tuomet būtų tiesiog sugadinti eksponatai“, - teigė jis.

Policijos vadovybės rašte pabrėžiama, kad muziejiniai ginklai turėjo būti perdirbti ginklų dirbtuvėse taip, kad iš jų nebūtų galima iššauti. Ginklų uoksuose turėjo būti pragręžtos ne mažesnės kaip 5 mm diametro skylės, nepažeidžiant užrašų ir gamyklinių ženklų, ir išimtas ar nupjautas daužiklis. Šaunamųjų ginklų šovinius leidžiama eksponuoti tik išėmus užtaisus (be parako).

"Skylės pragręžimas ir daužiklio nupjovimas - pakankama priemonė, o ne kiekvienos ginklo dalies deaktyvavimas, kaip buvo reikalaujama.

Supratau, kad nebelieka prievolės a priori, t. y. iš anksto, deaktyvuoti ginklą, jei įrodoma, kad jis yra nepavojingas.

Ir ginklų dalių (jų spynų, vamzdžių ir panašiai) nebereikės gadinti. Jie - taip pat vertingi eksponatai. Beje, ne visi ginklai turi serijinius numerius: jie gali būti nusitrynę arba ta dalis su numeriu surūdijusi, jo nesimato, nėra tos ginklo dalies ir pan. Panašu, kad policijai užteks mūsų eksponatų unikalių, vadinamųjų GEK inventorinių numerių, kurie yra oficialūs, juridiškai pagrįsti", - niuansus dėstė MLIM vadovas.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė „Vakarų ekspresui“ taip pat teigė besidžiaugianti, kad atsakingi policijos asmenys vadovybėje įsigilino į muziejininkų problemas.

„Sužibo viltis, kad mes atgausime savo eksponatus, kurie tikrai yra saugūs, ir nereikės mokėti dešimčių tūkstančių eurų už visokias neadekvačias paslaugas“, - sakė ji.