Naujakurius valstybė paliko prie suskilusios geldos

Į tokią gali pretenduoti ir panevėžiečiai. Bet nors buvo žadama, kad paramos pinigai rugpjūčio pabaigoje tikrai pasieks dar nuo vasaros jų laukiančiuosius, kai kurie baigia prarasti viltį ir skaičiuoja nuostolius.

Laukė kaip išsigelbėjimo

Kaip „Sekundei“ papasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Kristina, ji su vyru dar pernai ėmė dairytis nuosavo būsto. Pasak moters, nuomos kainos Panevėžyje siekia neregėtas aukštumas, o ir susirasti, kas sutiktų savo namus užleisti šeimai su vaikais, darosi sudėtinga.

Už dabar nuomojamą dviejų kambarių butą per mėnesį mokame 230 eurų, – sako Kristina. – Bet savininkai jau kalba, kad dar kels kainą. Tai su vyru paskaičiavome, jog mokėdami bankui paskolos įmokas, net ir brangstant palūkanoms, išsiversime pigiau. Be to, savo namuose būsime tikri šeimininkai, kas itin aktualu, kai jau laukiame ir šeimos pagausėjimo.“

Per mėnesį šių panevėžiečių pajamos siekia apie 2 tūkst. eurų, tad susitaupyti pradiniam įnašui išties sudėtinga. Valstybės teikiama parama jiems būtų tikras išsigelbėjimas – ją galima naudoti vietoj pradinio įnašo. Taigi vasaros pradžioje jauni žmonės užpildė visus reikalingus dokumentus paramai gauti ir sulaukė pažado, kad jų eilė ateis per ne daugiau kaip tris mėnesius.

„Jau išsirinkome ir patinkantį butą, sumokėjome tūkstančio eurų avansą. Būsto savininkai sutiko visos reikiamos sumos laukti iki trijų mėnesių. Bet dabar esame palikti ant ledo – paramos nėra iki šiol, o ir pardavėjas grasina nutraukti sutartį, kas reikštų, kad liktume ir be sumokėto avanso, ir be buto“, – į kokią nepavydėtiną situaciją pateko, pasakojo Kristina.

Moka už butą, kuriame negyvena

Kad neprarastų išsirinkto būsto, su pardavėju jiems pavyko susitarti. Kol jis lauks pinigų, šeima kas mėnesį mokės nuomos mokestį – po 200 eurų, nors įsikelti ir negalės.

Kristina neslepia: mokėti už dviejų būstų nuomą finansiškai skausminga. Bet kitos išeities nėra. O didžiausią nerimą kelia nežinia, ar tos žadėtosios paramos jie išvis sulauks.

„Skambinome ir į savivaldybę, ir į ministeriją, bet kiekvieną kartą išgirstame kitokį atsakymą, – sako panevėžietė. – Vieni specialistai tvirtino, kad pinigai bus skirti jau rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, kiti – kad patys nežino kada arba kad lėšų šiems metams nebėra. Tas laukimas labiausiai ir kelia nerimą. Būtume žinoję, kad taip susiklostys, vargu ar būtume kreipęsi tos paramos.“

Ieško kompromiso

Nekilnojamojo turto bendrovės „Capital Panevėžys“ biuro vadovas Vitalijus Lialis sako, kad iš kai kurių klientų jau sulaukė nuogąstavimų, jog parama šiemet gali jų visai nepasiekti. O jokios konkrečios informacijos neteikia net Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Turėjome klientą, kuris buvo pirmoje vietoje, bet paramos taip ir nesulaukė, taigi jo rezervuotą būstą jau spėjome parduoti kitiems“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas.

Jo nuomone, turėtų būti kitoks mechanizmas, leidžiantis paskirstyti paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti.

Dabar niekas būsto nerezervuoja be avanso, o pardavėjai nėra linkę laukti kelių mėnesių, kai nėra garantijos, kad ta parama iš viso bus.

„Reikia suprasti ir juos, pardavėjus. Jie laukia kelis mėnesius, kai per tą laiką jau būtų pardavę savo būstą kitam pirkėjui. Laukti iki begalybės taip pat negalima, nes nežinia, kaip rudenį ir žiemą gali keistis visa situacija, kai toks neapibrėžtumas. Juk gali būti ir tokių atvejų, kad kol ateis metas imti paskolą, bankai jos gali nebeduoti ar žmogus gali netekti darbo“, – kalbėjo V. Lialis.

Tiesa, tokiais atvejais bandoma rasti kompromisą, kad nenukentėtų ir savo būstą norinčios įsigyti šeimos, ir pardavėjai.

Nepakanka lėšų patenkinti visų norinčiųjų poreikius.

„Žinoma, draugiškai bandome tarpininkauti, kad tų jaunų žmonių būsto pardavėjai neskriaustų, neatimtų sumokėtų avansų. Į sutartį jau bandome įtraukti punktą, kad jeigu žmogus negauna paramos, turto savininkas įsipareigoja grąžinti avansą, tačiau tuomet mes rūpinamės to turto likvidumu“, – priduria ekspertas.

Lydima rizikos

Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ vadovo Vaido Šukio vertinimu, valstybės parama būstui naudojasi palyginti nedidelė dalis pirkėjų. Nors pripažįsta, kad tai išties didelė paskata ryžtis įsigyti nuosavą stogą virš galvos.

Didžiausias iššūkis jaunoms šeimoms būna susitaupyti pradinį įnašą.

„O kai valstybė finansuoja pradinį įnašą, šeimoms nereikia turėti savo nė cento“, – sako.

„Būna kartais šeimų, kurios net neturi iš ko palikti avanso arba jis būna simbolinis, vos kelis šimtus eurų siekiantis“, – pastebi nekilnojamojo turto ekspertas.

Tiesa, perkant su valstybės parama yra savų niuansų. Sulaukus žinios, kad parama skirta, reikia spėti ja pasinaudoti per dvi savaites. Tad arba jau būti išsirinkusiems norimą būstą, arba imti tai, kas tuo metu siūloma rinkoje.

„Bet taip puolant stačia galva nusiperkama net brangiau nei rinkos kaina, – pasakoja V. Šukys. – O jeigu būstas rezervuojamas ir praeina laikas, per kurį buvo įsipareigota butą nupirkti, rezervacijos mokestis lieka pirkėjui ir butas pasiūlomas kitiems.“

Dažnu atveju pirkėjui ir pardavėjui visgi pavyksta susitarti, kad laukimo terminas būtų pratęstas. Tačiau ne už dyką, o šiek tiek pakoregavus kainą į aukštesnę pusę.

„Vieni pardavėjai tik ir žiūri, kaip uždirbti iš šios situacijos, – neneigia V. Šukys. – Bet kiti labai supratingai bando ieškoti sprendimų. Vis dėlto dažniausiai tenka susimokėti už laukimą. Arba bute nebepaliekami baldai, kurie buvo pažadėti.“

Tie, kurie skuba, visuomet parduoda pigiau.

Anot eksperto, situacijų yra įvairių: „Išties gaila tų jaunų šeimų, kai parama pažadėta, o jos nesulaukia. Žmonės jaučiasi apgauti. Kartais avanso prašoma ir 3–6 tūkst., tad tokią sumą prarasti būtų labai skausminga.“

Pirkimus stabdo emocijos

V. Šukio teigimu, nekilnojamojo turto rinkoje nuo vasaros pabaigos jaučiamas savotiškas štilis, tačiau situacija nėra bloga. Pernai liepą Panevėžyje buvo parduoti 106 butai, šiemet – 89.

Namų pardavimai taip pat smuko: aną liepą jų buvo parduota 24, šią – 16.

Kaip jis pastebi, nekilnojamojo turto pirkimui labiausiai įtakos turi ne ekonominiai, o emociniai dalykai.

„Metų pradžioje stabdį įjungė prasidėjęs karas Ukrainoje, o dabar – ekonomistų gąsdinimai, kad kils paskolų palūkanos. Bet kad ir kaip skaičiuotum, įmoka bankui vis tiek bus mažesnė nei nuoma“, – sako V. Šukys.

„Kita vertus, situacija dar nėra tokia bloga kaip per 2008-ųjų krizę, kai būdavo parduodama vos po 30 būstų per mėnesį“, – primena.

Vis dėlto didesnių korekcijų nekilnojamojo turto kainoms toks neapibrėžtumas neatnešė. Anot nekilnojamojo turto eksperto, nors skelbimų portaluose pasirodo skelbimų, kur būstai parduodami gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis, tai būna pavieniai atvejai, kai savininkus spaudžia laikas.

„Tie, kurie skuba, visuomet parduoda pigiau, – aiškina pašnekovas. – Pavyzdžiui, jeigu perkasi namą ir juos pačius spaudžia terminas, tai natūralu. Taip pat jeigu žmonės planuoja išvykti į užsienį, turi reikalų su antstoliais ar šeima skiriasi ir veržiasi kuo greičiau pasukti savo keliais.

Noras išspręsti skausmingas problemas būna svarbiau nei kaina. Tik tokių mažuma. Bet visais laikais taip ir buvo.“

Išsisėmė pinigų katilas

Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyresnioji socialinės paramos ir laidojimo išmokų specialistė Jolanta Šinkūnienė primena, kad jaunos šeimos gali pasinaudoti dviejų rūšių parama.

Pagal vieną jų yra vertinamos šeimos pajamos, jos neturi viršyti nustatytų dydžių. Pagal šią priemonę eilių nėra.

O ten, kur pajamoms netaikomos lubos, laukiančiųjų – 36 panevėžiečių šeimos. Panevėžio gyventojai yra statomi į bendrą visos Lietuvos eilę.

„Joje žmonės laukia nuo gegužės. Kol kas ir mes nežinome, kada parama juos pasieks. Nepakanka lėšų patenkinti visų norinčiųjų poreikius. Nors iki gegužės 1-osios esame patenkinę visus prašymus“, – sako J. Šinkūnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyrius „Sekundę“ informavo, kad šiemet paramai jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą buvo skirta 20 mln. eurų ir visi šie pinigai jau panaudoti.

„Kitą savaitę šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Ar bus skirtos papildomos lėšos, spręs Vyriausybė“, – komentavo Komunikacijos skyrius.

Skaičiai

Būsto paskolą su valstybės parama pirmajam būstui įsigyti regionuose gali gauti šeimos iki 36 metų, neturinčios nuosavo būsto.

Maksimali paskolos suma siekia iki 87 tūkst. eurų. Jeigu šeimą sudaro tik sutuoktiniai, paramos dydis siekia 15 proc., turinčioms vieną vaiką – 20 proc., du vaikus – 25 proc., o daugiavaikės šeimos gali pretenduoti į 30 proc. siekiančią paramą.

Valstybė siūlo paramą jaunoms šeimoms įsigyti savo pirmuosius namus, tačiau užsisukus pinigų čiaupui kai kurios šeimos liko prie suskilusios geldos.