Šis fondas, po pereinamojo laikotarpio pakeisiantis dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos fondą, yra atliepiantis žiniasklaidos sektoriaus specifiškumą ir sektorinį atstovavimą. Kai kurie sprendimai, naujienų portalų nuomone, dar turėtų būti peržiūrėti prieš teikiant teisės aktų projektus Vyriausybei ir Seimui, kad būsimo fondo koncepcija dar labiau atspindėtų viešosios informacijos skleidėjų ir rengėjų specifiką.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, sveikintina yra tai, kad Kultūros ministerijoje Medijų rėmimo fondo koncepcija gimė per gana trumpą laiką, įgyvendinant gegužės pradžioje pas Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę pasiektą susitarimą su interneto žiniasklaidos bendruomene.
„Esame dėkingi Premjerei už tai, kad įsiklausė į naujienų portalų atstovų išsakytus pasiūlymus, kaip tobulinti esamą žiniasklaidos rėmimo sistemą, kuris nebeatitinka laikmečio realijų. Kultūros ministerijoje per pusantro mėnesio gimę teisės aktų projektai, siekiant reglamentuoti naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą, yra labai reikalingi, būtini ir neatidėliotini. Šių pokyčių šalies žiniasklaidos bendruomenė labai laukė ir vertina, kaip proveržį. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad šis sumanymas būtų sklandžiai įgyvendintas ir jau kitais metais būtų įkurtas naujasis fondas“, - sako L. Bušinskaitė.
Visgi, pasak IŽA pirmininkės, dalis sprendimų dar turėtų būti peržiūrėti prieš teikiant projektus Vyriausybei ir Seimui. Reikalingos tam tikros korekcijos, kurios leistų dar geriau atspindėti žiniasklaidos sektoriaus specifiškumą, įvairiapusiškumą ir užtikrinti, kad visos žiniasklaidos priemonės galėtų pretenduoti į naująjį rėmimo modelį.
„Novatoriška yra tai, kad kuriant šį fondą aiškiai atskiriamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), išlaikomos valstybės biudžeto lėšomis, finansavimas ir viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų rėmimas, išlaikant aiškią takoskyrą tarp visuomeninio transliuotojo ir šalies žiniasklaidos. Svarbu ir tai, kad Medijų rėmimo fondo finansavimas siejamas su visuomeniniam transliuotojui skiriamu finansavimu, kas reiškia, jog didėjant LRT finansavimui augtų ir šis fondas“, - sako L. Bušinskaitė.
Pasak jos, labai svarbu, kad kuriant šį fondą nebūtų pamiršta periodinė kultūros žiniasklaida ir mažieji žiniasklaidos rinkos dalyviai, kuriems dalyvavimas valstybės rėmimo programose yra būtinas išgyvenimo klausimas.
IŽA siūlo tobulinti ir numatytą Medijų rėmimo fondo direktoriaus skyrimo tvarką taip, kad jis būtų skiriamas arba Medijų rėmimo fondo dalininkų siūlymu Kultūros ministerijai, arba Kultūros ministerijos siūlymu jį renkant dalininkams. Šiuo atveju būtina sinergija tarp viešojo ir privataus sektoriaus, o ne valstybės dominavimas sprendžiant žiniasklaidai svarbius rėmimo klausimus.
Naujienų portalai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kuriant Medijų rėmimo fondą būtina jau dabar galvoti, kaip suburti stiprią profesionalų komandą jam administruoti. Tuo tikslu IŽA siūlo poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti aiškią fondo administravimo grupę – ne tik direktorių ir jo pavaduotoją, bet ir buhalterį, teisininką, projektų vadovus, kurie gebėtų profesionaliai įvertinti pateiktų projektų administracinę atitiktį, prieš teikiant juos ekspertiniam vertinimui ir fondo tarybai. Dabartinė praktika Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde rodo, kad to labai trūksta.
IŽA, vienijanti didžiausias skaitytojų auditorijas turinčius naujienų portalus www.delfi.lt, www.15min.lt, www.tv3.lt, www.lrytas.lt, www.madeinvilnius.lt, www.kasvyksta.kaunas.lt, www.VE.lt, www.etaplius.lt, jau yra pateikusi pasiūlymus Kultūros ministerijai, kaip tobulinti Medijų rėmimo fondo modelį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą