Ne aukso kasyklos: uždirbo 23 procentais mažiau

Praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikta Valstybinės ligonių kasos (VLK) įstaigų finansinių rezultatų ataskaita su paskutinių devynių mėnesių duomenimis ir metine prognoze. Ji rodo, kad šiemet įstaigos uždirbs 32 mln. eurų ir tai 23 proc. mažiau nei pernai, kuomet pelnas siekė 41,5 mln.

Jei pernai metus su teigiamu rezultatu baigė 155 įstaigos, šiemet tokių bus 125.

Problema – ligoninės

Nors metų gale prognozuojamas pliusas, susumavus devynių mėnesių rezultatus paaiškėjo, kad bendras visų įstaigų rezultatas – neigiamas. Vidurkį mušė tie, kurių pavadinime skamba žodis „ligoninė“ – respublikinės, regioninės, rajono. Visų lygmenų ligoninių bendras nuostolis rugsėjį siekė 19,6 mln. eurų.

Poliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės dirbo stabiliai pelningai. Iš universiteto ligoninių vienintelės Kauno klinikos baigia metus su 5 mln. finansiniu pliusu.

Pažymėtina, kad tokio blogo devynių mėnesių rezultato nebuvo nei pernai, nei užpernai. Tik per pandemiją, 2021-aisiais, ligoninių minusas siekė 24,4 mln. eurų.

Kritimas Biržuose

VLK Ekonomikos departamento vadovė Simona Adamkevičiūtė informuoja, kad labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į penkias gydymo įstaigas: Respublikinę Šiaulių, Tauragės, Anykščių raj. savivaldybės ligonines, Biržų raj. savivaldybės polikliniką ir GMP tarnybą.

Biržai raudonai ligonių kasų lentelėse dega vieninteliai iš visų poliklinikų. Šiaurės Lietuvoje esanti įstaiga metus baigs su nepilnai 200 tūkst. eurų nuostoliu. S.Adamkevičiūtė pažymi, kad taip nutiko dėl sumažėjusio prisirašiusių gyventojų skaičiaus. Panašu, kad biržiečiai perbėgo į kitas dvi tos pačios savivaldybės įstaigas, nes poliklinikoje jų 5 proc. sumažėjo, o kitur panašiai padaugėjo, likusį skirtumą sudarė demografinis gyventojų mažėjimas.

Tauragė prognozes neigia

Prie susirūpinimą keliančių paminėta Tauragė nesupranta, kodėl buvo taip išskirta.

Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška tikina, kad ligonių kasos prognozavo nesurinkusios visų duomenų. „Mes licencijuoti teikti socialines paslaugas, turime senelių namus, iš kurių gauname nemažai pajamų. Sąnaudas ligonių kasos apskaičiavo visas, o pajamas tik gautas iš PSDF. Dėl to ir darbo užmokesčio fondas atrodo neproporcingai didelis. Kitą kartą, norint išvengti netikslumų, ligonių kasoms turbūt reikėtų kitaip skaičiuoti“, – įsitikinęs L.Indriuška.

Ligonių kasos numatė metinį šios ligoninės minusą 600 tūkst. eurų, tačiau ir pačios pažymi, kad skaičiavo įvertinusios tik PSDF lėšas.

L.Indriuška pabrėžia, jog jų įstaiga niekuo neišskirtinė. „Kai spalį pervedė už priėmimą lėšas, tai beveik visas minusas ištirpo. Gruodžio pabaigoje planuojame būti pliuse“, – sakė jis.

Davė injekcijų

Tai – ne vien Tauragės atvejis. Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša taip pat patvirtina, kad jų vienuolikos mėnesių duomenys jau rodo teigiamą balansą.

Nors rugsėjį ligoninės baigė su kone dvidešimt milijonų nuostolio, naujus metus pasitiks su tiek pat pliuso.

Šį finansinį stebuklą sukūrė papildomos lėšos iš PSDF, apmokėjus viršsutartines paslaugas, kompensuojant sąnaudos teikiant paslaugas skubiosios pagalbos skyriuose. Dar 32,1 mln. eurų nuo lapkričio skirti paslaugoms apmokėti indeksuotomis bazinėmis kainomis.

Štai, ir planuokime!

S.Adamkevičiūtė pažymi, kad uždirbti pinigai turi būti nukreipiami paslaugų kokybei gerinti.

Vis dėlto panašu, kad tūnant minuse sudėtinga planuoti investicijas. „Gyvename ataskaitinius metus. Jei finansiškai netvaru, neišsilaikai, darai pokyčius, – konstatuoja L.Indriuška. – Bet, pasirodo, ligonių kasos irgi daro. Skiria metų pabaigoje visoms įstaigoms pinigų. Bet iki tol išlieka klausimas: bus jų ar ne? Ir sužinosime kada?“

„Pernai, kai pirmąkart buvo apmokėta už priėmimą papildomai, prisimenu, iki metų galo spaudėmės. Sukandęs dantis planavau minusą, vaikščiojau po ligoninę, kaulijau, prašiau ieškoti, kur tik galima mažinti sąnaudas... 

Staiga įkrenta pinigai į sąskaitą paskutinę gruodžio dieną. Ir turiu septynis šimtus tūkstančių pliusą! Pamatę tokį balansą metų gale ir darbuotojai, ir politikai sako – ką tu čia šneki, šitiek pinigų turi?! Štai, ir planuokime“, – su humoro gaidele prisiminė L.Indriuška.

Reikia stabilumo

„Kai išvedi vidutinę temperatūrą ligoninėje, nėra nė vienos stipriai karščiuojančios“, – vaizdžiai situaciją apibūdina ir Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė. – Tačiau įtampa ligoninėse devynis mėnesius tikrai buvo. 

O vadovas ją jaučia kiekvieną mėnesį, nes informavimas, kad suteiktos paslaugos bus apmokėtos esant finansinėms galimybėms, stabilumo nesuteikia. Vadovams reikia bent bazinio stabilumo.“

„Už stebėseną priėmime pernai buvo sumokėta, todėl darai prielaidą, kad ir šiais metais gausime, bet ar tai suteikia daugiau pasitikėjimo? Tikrai ne. Bet reikia pasakyti, kad situacija su atsiskaitymais už viršsutartinės paslaugas gerėja. 

Jau priartėjome prie ketvirčio atsiskaitymų. Reikia, kad toks atsiskaitymas būtų pagal visas pozicijas. Gal tada to minuso nebūtų“, – svarsto A.Šakickienė.

Dilema: ar teikti paslaugas?

A.Šakickienė teigia, kad viršsutartinių stacionaro paslaugų jie suteikė už 700 tūkst., o planuojama apmokėti 30 proc. Tiesa, ligonių kasos pažymi, kad prioritetinės paslaugos bus apmokamos šimtu procentų. Deja, ligoninių tai netenkina.

„Kai stengiesi, įdarbini medikus, pradedi teikti daugiau paslaugų, kokybiškiau, gerėja diagnostika, prieinamumas, pacientų aptarnauji daugiau. Jie sirgdami širdies nepakankamumu nesėdi namuose ir nedūsta, o važiuoja į ligoninę. Srautai dideli ir susiduri su dilema – ar gali suteikti paslaugas? Nes nežinai, ar už jas sumokės“, – kalbėjo A.Šakickienė.

Tai, kad galimai vyksta perteklinė hospitalizacija, prirašinėjimas, ji nelaiko įtikinamu paaiškinimu. „Reikėtų rasti kriterijus, kurie padėtų patikrinti piktnaudžiavimu. 

Turi būti patikimi saugikliai, o ne bausti visus apmokant 30 proc. viršsutartinių paslaugų. Mums nėra tikslo persikrauti, mes turime tiek lovų, kiek turime, be to, visur trūksta medikų, ypač slaugytojų, be kurių nebus tinkamos pacientų priežiūros“, – komentavo pašnekovė.

Šiauliai: į minusą nuvarė algos

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė apturės 1,1 mln. minusą, tačiau S.Adamkevičiūtė pažymi, kad čia situacija geresnė nei pernai. Anykščių r. savivaldybės ligoninei metų gale prognozuojama 300 tūkst. minusas, Respublikinei Šiaulių ligoninei – 2,6 mln. Pastarosios ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas tikisi, kad minusas nebus toks didelis.

Nors įstaiga visa apimtimi vykdo sutartį su ligonių kasa, į minusą ją varo augančios išlaidos algoms. „Darbo užmokestį stipriai išaugino prievolė taikyti 1 MMA koeficientą, kai iki šiol taikėme 2 MMA. Dėl to šiemet galime baigti iki milijono eurų minusu. Turime rezervo, tad jį panaikinsime, todėl didelės problemos kaip ir nėra, bet algoms išlaidos tikrai didelės“, – konstatuoja M.Pauliukas.

Negana to, įstaigai darbuotojų dar trūksta. „O kam jų netrūksta?“ – klausia pašnekovas ir priduria, jog trūkumo priežastys įvairios: nenoras dirbti ligoninėse, ypač didžiosiose dėl sunkaus darbo, daug komplikacijų, privačių gydymo įstaigų užkeltos algos.

Aplinkybes supranta

Šiauliai susiduriantys su šia problema jokiu būdu ne vieni. VLK duomenimis, praktiškai visų ligoninių pagrindinė minuso priežastis – per didelės išlaidos darbo užmokesčiui.

S.Adamkevičiūtė primena, kad ligoninių grupėje vyrauja, galima sakyti, istorinė praktika – 75 proc. darbo užmokesčio fondui nuo pajamų. Ji atkreipia dėmesį, kad algų kėlimą lemia profesinių sąjungų spaudimas, šakos sutartis, MMA augimas: „Valstybės, SODROS biudžeto augimas daugiausiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio, jo augimas kitiems metams planuojamas 7,6 proc., o MMA pastaraisiais metais auga 15-10 proc. Visa sistema susiduria su iššūkiu, kaip su 7 proc. didėjančiomis pajamomis užtikrinti pagal MMA 10-15 proc. didėjantį darbo užmokestį.“

Pašnekovė neslepia – algas augina konkurencija su privačiu sektoriumi, kuris gali imti priemokas ir mokėti daugiau: „Tada viešosios bandydamos išlaikyti specialistus irgi kelia algas. Yra rimtų sisteminių problemų, kurias išspręsti padėtų įstatymo keitimas.“

Turi savo paaiškinimą

Tačiau VLK direktorius Gytis Bendorius tikina: sisteminių problemų nėra. „Bendrai viešų gydymo įstaigų finansai subalansuoti, metinis pelnas 32 mln. eurų, jos išleis mažiau, nei uždirbs. Todėl nematytume sisteminių problemų, matytume atskirus vadybinius dalykus ir darbo našumo problemas“, – tikino jis.

Pasak VLK direktoriaus, šakos sutartis nėra tokia jau reikšminga. „Ji nustato bazinį atlyginimo dydį, kuris sudaro tik apie du trečdalius viso atlyginimo. Kintamą dalį už gerus darbo rezultatus kiekviena įstaiga nustato šiek tiek skirtingus, – aiškino direktorius. – Jei vidutinis gydytojo atlyginimas 7 tūkstančiai eurų, ir jie mano, kad reikia kelti dar dešimčia procentų, tai nesveikas vadybinis sprendimas. Šiuo atveju ligonių kasa nieko negali padėti, jei dėl perteklinės konkurencijos įstaigos nori teikti vis daugiau paslaugų ir pradeda dirbti nuostolingai.“

Siūlo žaboti algas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis net prakalbo, kad reikėtų drausti vadovams kelti algas medikams. „Per kiek laiko parengtumėte įstatymo projektus, kad neleistume piktnaudžiauti galiomis, kad nebūtų algos didesnės nei rinkoje?“ – klausė jis VLK direktoriaus.

„Ar galėtumėte iki sausio galo atnešti konkrečius įstatymo projektus, ką daryti, kad taip nebūtų, ir ar galime sukurti drausmines priemones vadovams. Nes jie neauklėjami, kunigaikščiai“, – net ir apie terminus prakalbo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.

Ne vadovai diktuoja sąlygas

„Sėkmės visiems, – palinkėjo Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė apie pasiūlymą įvesti darbo užmokesčio fondo ribojimus. – Nuolat vykdau darbo užmokesčio stebėseną. Palyginti su kitomis šalies gydymo įstaigomis, matuojamės pulsą, kokioje konkurencinėje aplinkoje esame. Rinka, ir ypač specialistų trūkumas, diktuoja darbo užmokesčio fondo dydį, o ne vadovai.“

Ji pabrėžia, kad siekiant savalaikės, prieinamos, kokybiškos paslaugos pacientams, įsipareigojimai darbuotojams yra pirmoje vietoje, nes nuo jų tiesiogiai priklauso teikiamų paslaugų kokybė. „Turime pritraukti ne tik naujų medikų, bet ir būtina išlaikyti esamus“, – teigė pašnekovė.

Jai pritaria ir L.Indriuška: „Jei nemokėsiu konkurencingo atlygio, neturėsiu neurologų, nevykdysiu insulto klasterio, neteiksiu paslaugos. Bet aš siekiu, kad regione paslauga išliktų.“

Santaros klinikos: trūksta medikų

S.Adamkevičiūtė informavo, kad Santaros klinikos ne visa apimtimi vykdo sutartis su TLK: „Jos uždirbtų iki penkių milijonų eurų daugiau, jei teiktų paslaugas, kaip numatyta sutartyje.“

Klinikų generalinis direktorius prof. T.Jovaiša teigia, kad yra sričių, kur numatytą sutartyje planą jie ne tik vykdo, bet ir viršija.

„Tačiau turime atvirai pripažinti, kad didžiausia kliūtis žymiai didinti stacionarinių paslaugų apimtis yra gydytojų ir slaugytojų trūkumas, kuriam didelės įtakos turi itin sudėtinga konkurencinė aplinka su privataus sektoriaus įstaigomis“, – teigė generalinis direktorius.

Ne visa apimtimi vykdo sutartį ir Tauragės ligoninė – ji negauna apie 112 tūkst. eurų, taip pat ir Anykščiai. „Anykščių rajono savivaldybės ligoninė sutarties nevykdė 247 tūkst., tai apie pusės neigiamo rezultato nebūtų, jei suteiktų paslaugas iki numatytos sutarties“, – konstatavo S.Adamkevičiūtė.

O gal verta?

M.Pauliukas apie darbo užmokesčio fondo lubas svarsto ir iš kitos pusės. „Iš užsienio grįžę medikai pasakoja, kad ten darbo užmokestis vienodas ir skiriasi tik nuo kvalifikacijos“, – sako M.Pauliukas.

„O pas mus atėję darbintis medikai apžiūri patalpas, įrangą, bet pirmas ir pats pagrindinis klausimas – alga. Mes negalime pasiūlyti dešimt tūkstančių eurų į rankas. Nors ir tokių norų yra buvę“, – prisimena vadovas.

Žinoma, kalbant apie lubas jis nežino, kaip reikėtų spręsti privataus sektoriaus klausimą, jei tokios lubos atsirastų tik viešosioms gydymo įstaigoms.

„Pastą iš tūbelės jau išspaudėme ir atgal jos nebesukišime. Privačią mediciną paleidome ir atgal sprendimų nepadarysi. Tas pats ir algų prasme – pakeltų jų nesumažinsi. Dabar didžiausias dėmesys turi tekti efektyvumo didinimui, pirkimų planavimui, tačiau segreguota sistema nuolat kelia iššūkius“, – apibendrino M.Pauliukas.

Pirmūnai

Tarp rajonų žiba Raseiniai (700 tūkst. eurų pliusas), Prienai, Pasvalys, Kupiškis. Geriausia metų pabaiga iš respublikinių gydymo įstaigų prognozuojama Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijai, Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei, kurios baigs su keliais šimtai tūkstančių eurų pliusu.

Na, o iš regioninių labiausiai išsiskiria Jonava, kuri metų gale turės 1 mln. pliusą. Tiesa, galima tik priminti, kad ši ligoninė išsprūdo iš sveikatos strategų jai suplanuotos ateities ir reformos metu išsaugojo ortopedijos traumatologijos, chirurgijos stacionarą.