Registravosi daugiau bedarbių
Šių metų sausio 1 d. duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje siekė 9 proc., Klaipėdos mieste – 8,7 proc., mažiausias užfiksuotas Neringoje – 3,8 proc., didžiausias Ignalinoje – 12,4 proc., o Kretingos rajone – 8,8 proc., kai pernai buvo 7,4 proc.
Pasak L. Repšytės, įtakos didesniam nedarbo lygiui turi pakitęs bedarbių skaičius, aktyvesnis darbo ieškančių asmenų registravimasis Užimtumo tarnyboje: 2024-ųjų sausio 1 d. duomenimis, Kretingos rajone buvo registruoti 1 tūkst. 739, o 2025 metų sausio 1 d. duomenimis, – 2 tūkst. 39 bedarbiai, tai yra 17,3 proc. daugiau negu praėjusiais metais.
„Aktyvesnis registravimasis Užimtumo tarnyboje gali signalizuoti tai, kad žmonės vis dažniau ieško naujų galimybių ir naudojasi siūlomomis Užimtumo tarnybos paslaugomis“, – įsitikinusi specialistė.
Per 2024 m. buvo užregistruoti 3 tūkst. 634, per 2023 m. – 3 tūkst. 428 bedarbiai. Pagal Užimtumo įstatymą, šį statusą asmuo turi teisę įgyti, kai atitinka tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, nedirba nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai, yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir kt.
Darbo rinkai besirengiančio asmens statusu iki šių metų sausio 1 d. rajone registruoti 156 asmenys. Toks statusas gali būti suteikiamas nedirbančiam asmeniui, kurio įsidarbinimą riboja tam tikros aplinkybės, tarkim, žmogus stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, turi prižiūrėti arba slaugyti šeimos narį, neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą, yra priklausomas nuo alkoholio, azartinių žaidimų.
Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas leidžia gauti intensyvesnes kompleksines paslaugas, padedančias šias ir kitas kliūtis pašalinti, pasiruošti darbo rinkai.
Paklausūs statybininkai, inžinieriai, pardavėjai
Vasario 4-osios duomenimis, tarnybos Kretingos skyriuje buvo užregistruotos 33 laisvos darbo vietos, daugiausia statybos ir inžinerijos, prekybos ir paslaugų, pagalbinių ir techninių darbų sektoriuose.
Darbas siūlomas elektromechanikams, elektros inžinieriams, gręžinių gręžimo įrangos operatoriams, mechanikos inžinerijos vertintojams, pagalbinių inžinerinių statinių statybos darbininkams, statybos darbų darbininkams, pardavėjams ir pardavėjams konsultantams, vadybininkams, pagalbinių darbų darbininkams, ūkvedžiams, valytojams.
Per 2023-iuosius metus pasisekė įsidarbinti 2 tūkst. 209-iems rajono gyventojams, 2024 metais – 2 tūkst. 481-am, tai yra 11,6 proc. daugiau. Pernai daugiausiai įdarbinta 30–49 metų amžiaus asmenų, jie sudaro 42 proc. visų įdarbintųjų.
Jaunuolių iki 29-erių įdarbinta 694, tai yra 28 proc., o asmenų, kurie yra 50 m. ir vyresni, – 743, tai sudaro 30 proc. visų Kretingos skyriuje įdarbintųjų.
Šių metų sausį nebuvo įdarbintas nė vienas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo, o per 2024-uosius – 13: vieni jų tapo aplinkos tvarkytojais, kiti – kelių remontininkais, garo variklių ir katilų operatoriais, socialiniais darbuotojais, sargais ar vairuotojais ekspeditoriais.
Pasak L. Repšytės, pasiūlymuose neišskiriama, kad darbas skirtas būtent vyresnio amžiaus žmonėms. Senatvės pensijos amžiaus sulaukusieji gali pretenduoti į visas laisvas darbo vietas, kurios atitinka jų išsilavinimą, patirtį ir turimas kompetencijas.
„Kiekvienas darbdavys darbuotojus vertina pagal jų gebėjimus ir kvalifikaciją, todėl vyresni asmenys turi galimybių įsidarbinti įvairiose srityse“, – patikino specialistė.
Svarbu gebėti prisitaikyti
Paklausta, kokios specialybės šiuo metu nėra paklausios, pašnekovė teigė, kad prognozuoti sudėtinga, kadangi darbo rinka nuolat kinta. Tendencijos priklausančios nuo daugelio veiksnių – technologinės pažangos, ekonomikos pokyčių ir visuomenės poreikių.
Visuomenė tampanti vis labiau skaitmenizuota, o rinkodaros elementai ir priemonės nuolat keičiasi. Vadinasi, darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, turinčių IT, skaitmeninės rinkodaros ir duomenų analizės įgūdžių.
„Tačiau kiekviena specialybė gali būti paklausi, jeigu asmuo geba prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, nuolat tobulinti savo kompetencijas ir įgyti papildomų gebėjimų“, – akcentavo L. Repšytė.
Tam pasitarnauja Užimtumo tarnybos finansuojamos paramos mokymuisi priemonės. Jų grupę sudaro profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas ir aukštos pridėtinės vertės kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas.
Kretingos rajone į paramą mokymuisi pernai nukreipti 175 asmenys. Tarp populiariausių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų mokymosi programų – Kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklių operatorius, 3D projektavimas gamybai, NO-CODE ir profesinių procesų automatizavimas, maisto sauga ir kokybė.
Profesiniame mokyme populiariausios buvo virėjo, elektriko, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo programos.
Pagal verslo liudijimus Kretingos rajone veiklą 2024-aisiais pradėjo 819 asmenų, o šių metų sausio 1-osios duomenimis, – 55.
Tampa ir „jutuberiais“, ir influenceriais
Viešoje erdvėje pasirodė žinia, kad Užimtumo tarnyba jau rengia ir influencerių, kitaip tariant, nuomonės formuotojų kursus. Kas tai per darbas ir kur įdarbinami kursus baigę asmenys?
Pasak specialistės, Užimtumo tarnyba programų pati nekuria, jas inicijuoja mokymų teikėjai. „Stebint rinką, skaitmenizaciją ir matant, kad rinkodaros elementai ir priemonės keičiasi, tokios mokymo programos ateina ir į Užimtumo tarnybą“, – teigė ji. Mokymo programa skelbiama viešai ir, susimokėjęs pinigus, bet kuris jaunuolis gali mokytis, tapti „jutuberiu“ ar socialinių tinklų ir medijų specialistu.
„Užimtumo tarnyba turi labai aiškius prioritetus ir kryptis, tikslas yra atliepti darbo rinkos poreikius. Lietuvos mastu besimokančiųjų šioje programoje buvo 9. Baigę trys įsidarbino pagal darbo sutartį, likusieji pradėjo dirbti savarankiškai“, – sakė L. Repšytė.
Influencerio veikla dažniausiai susijusi su turinio kūrimu, reklama ir bendradarbiavimu su įvairiais prekių ženklais. Anot pašnekovės, tai nesanti tradicinė darbo vieta – dažniausiai šią veiklą žmonės vykdo savarankiškai, kaip individualią, arba bendradarbiaudami su įmonėmis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą