Eimantas Kadys

Neištikimybė - pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės

Sutuoktinio neištikimybė – viena iš priežasčių, dėl kurios gali būti inicijuojama santuokos nutraukimo byla dėl sutuoktinio kaltės. Pagal įstatymą, sutuoktinio neištikimybės faktas reiškia sutuoktinio elgesį, kuris yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu bei kuris parodo nelojalų ir nepagarbų sutuoktinio poelgį santuokos metu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Todėl įstatyme yra numatyta, kad vienam sutuoktiniui įrodžius kito sutuoktinio neištikimybės faktą, pastarojo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Tai reiškia, kad įstatymas sutuoktinio neištikimybę iš anksto yra susiejęs su šeimos iširimu bei tolimesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumu. Todėl nukentėjusiajam sutuoktiniui santuokos nutraukimo byloje užtenka pateikti tik įrodymus, kad kitas sutuoktinis buvo neištikimas santuokos metu ir jeigu šie įrodymai tokį faktą patvirtina, teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta įstatyme įtvirtinta prezumpcija, neištikimą sutuoktinį pripažįsta kaltu dėl santuokos iširimo.

 

Kokius įrodymus teismui reikia pateikti, siekiant įrodyti sutuoktinio neištikimybę?

 

Jeigu santuokos metu vienam iš sutuoktinių kyla pagrįstų įtarimų, kad kitas sutuoktinis yra neištikimas, tokiu atveju, prieš inicijuojant santuokos nutraukimo bylą, reikia surinkti kuo daugiau įrodymų, patvirtinančių sutuoktinio neištikimybės faktą. Sutuoktinio neištikimybę santuokos nutraukimo byloje galima įrodinėti bet kokiais faktiniais duomenimis, t.y. šalių paaiškinimais, rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, liudytojų parodymais ir kt.

Lietuvos teismų praktikoje sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui, pavyzdžiui, ilgą laiką artimai bendrauja su kitu vyru ar moterimi.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje vyraujančias tendencijas, galima išskirti šiuos įrodymus, kuriais remiantis, vienas sutuoktinis įprastai įrodinėja kito sutuoktinio neištikimybę:

  1. nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas sutuoktinis su kitu vyru ar moterimi, pavyzdžiui, į bylą pateikiamos socialiniuose tinkluose esančios nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas sutuoktinis leidžiantis laiką su kita moterimi arba su ja atostogaujantis;
  2. telefono skambučių išklotine, kurioje yra užfiksuoti nuolatiniai sutuoktinio pokalbiai su kitu vyru ar moterimi;
  3. rasta sutuoktinio anketa pažinčių portale;
  4. užfiksuotais sutuoktinio intymiais susirašinėjimais su kitu vyru ar moterimi;
  5. garso įrašais, kuriuose girdisi artimi sutuoktinio ir kito vyro ar moters pokalbiai;
  6. teismo procese apklausiant liudytojus, kurie teigia matę sutuoktinį intymiai bendraujant su kitu vyru ar moterimi.

Visi sutuoktinio surinkti įrodymai, patvirtinantys kito sutuoktinio neištikimybę, turi būti gauti teisėtu būdu, t.y. įrodymus būtina gauti nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų. Pavyzdžiui, negalima „įsilaužti“ į savo sutuoktinio socialinio tinklo paskyrą ir joje užfiksuoti sutuoktinio susirašinėjimus su kitu vyru ar moterimi. Jeigu neištikimybę patvirtinantys įrodymai yra gauti neteisėtu būdu, tokiu atveju teismas turi teisę atsisakyti juos priimti ir vertinti. Jeigu sutuoktinis tam tikrų įrodymų negali gauti, kurie gali patvirtinti vieną ar kitą bylai reikšmingą faktą, tokiu atveju šis sutuoktinis turi teisę prašyti teismo šiuos įrodymus išreikalauti iš įvairių institucijų ar asmenų, kurie šiuos įrodymus turi.

Taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu sutuoktinis kito sutuoktinio neištikimybės faktą grindžia vien tik savo turimomis prielaidomis ir pamąstymais, tačiau neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų ar duomenų, tokiu atveju teismas negali konstatuoti, kad kitas sutuoktinis buvo neištikimas santuokos metu. Svarbu ir tai, kad nors neištikimybės faktas ir preziumuoja kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau dėl neištikimybės kaltinamas sutuoktinis gali ginčyti kito sutuoktinio į bylą pateiktus įrodymus, pavyzdžiui, teigdamas, kad tie įrodymai yra nepatikimi, netikslūs, ar nepagrindžiantys, kad jis buvo neištikimas santuokos metu ir kt.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimo byloje yra svarbus momentas, kada sutuoktinis buvo neištikimas. Jeigu sutuoktinis buvo neištikimas po to, kai sutuoktiniai dar būdami santuokoje nutraukė šeiminius santykius ir pradėjo gyventi skyrium, tokiu atveju teismas negali konstatuoti, kad santuoka iširo dėl šio sutuoktinio kaltės, kadangi faktiniai šeiminiai santykiai tarp sutuoktinių nutrūko dar iki sutuoktiniui būnant neištikimam. Tačiau jeigu sutuoktinis buvo neištikimas santuokos metu dar esant nenutrūkusiems šeiminiams santykiams, toks sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo.

Kokios teisinės pasekmės taikomos sutuoktiniui, kuris buvo neištikimas santuokos metu?

Jeigu teismas santuokos nutraukimo byloje sutuoktinį pripažįsta kaltu dėl santuokos iširimo, tokiu jam yra taikomos įvairios įstatyme numatytos neigiamos teisinės pasekmės:

  1. esant nukentėjusiojo sutuoktinio prašymui, teismas gali uždrausti kaltajam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Tačiau šis reikalavimas nėra tenkinamas, jeigu sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis);
  2. kaltas dėl santuokos iširimo sutuoktinis neturi teisės reikalauti, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai būtų taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis);
  3. kaltas dėl santuokos iširimo sutuoktinis netenka teisės paveldėti mirusio sutuoktinio turtą pagal įstatymą, jeigu pastarasis miršta dar prieš nutraukiant santuoką (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
  4. kaltas dėl santuokos iširimo sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą (CK 3.70 straipsnio 1 dalis);
  5. nukentėjusysis sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Šią žalą gali sudaryti, pavyzdžiui, nukentėjusiojo sutuoktinio patirtos išlaidos, susijusios su bendro turto apsaugojimu nuo kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų; išlaidos, susijusios su bendro turto vertės nustatymu (ekspertizės išlaidos ir kt.);
  6. nukentėjusysis sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad kaltasis sutuoktinis atlygintų jam padarytą neturtinę žalą, patirtą dėl santuokos iširimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Šią žalą gali sudaryti nukentėjusiojo sutuoktinio patirtas emocinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ar kiti neigiami išgyvenimai, kurie buvo patirti dėl sutuoktinio neištikimybės;
  7. kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis kito sutuoktinio reikalavimu privalo grąžinti iš šio gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita (CK 3.70 straipsnio 3 dalis).

Atskirai paminėtina, kad vien tai, jog sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, tai nėra ta aplinkybė, dėl kurios nukentėjusysis sutuoktinis gali prisiteisti didesnę bendro turto dalį santuokos nutraukimo byloje. Priešingai, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo neturi jokios įtakos sutuoktiniams dalijantis santuokos metu įgytą bendrą turtą. Tokia išvada ne kartą buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder