Nelegalai teigė buvę sumušti 

Tiesa, iš ko jie nusprendė, kad esą jų daiktus atėmę asmenys yra pasieniečiai, sulaikytieji paaiškinti taip ir nesugebėjo, tik kartojo, kad taip padarę vyrai vilkėjo uniformas, mūvėjo kaukes ir buvo ginkluoti.

Harikaru pristatantis ir vienintelis angliškai kalbantis vyras nesugebėjo paaiškinti ir to, kaip jie, galimai, būdami Irako piliečiais, atsidūrė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.

Taip pat jis teigė bijantis parodyti savo veidą, nes lietuviai, pasak jo, yra „pikti, o šalyje siaučia mafija".

Užtat jis labai gyrė Baltarusijos gyventojus ir kaimyninės šalies pasieniečius. Irakiečio teigimu, po to, kai juos sumušė ir paliko mirti Lietuvos pasieniečiai (?), jiems pagalbą suteikė baltarusiai.

Paklaustas, kodėl jie paliko gimtinę, Harikaras atviravo, kad tenai jie „nebeturi nieko", todėl esą ir vyko ieškoti laimės į Europą. Irakietis pasakojo, kad būtent tam jis pastaruoju metu ir dirbo, jog su visa šeima ir vyru, kuris taip ir nebuvo įvardintas, galėtų pasiekti „saugią šalį".

Nors iš pradžių jie tikėjosi pasiekti kurią nors iš ES šalių, po menamo incidento pasienyje vyras tikino, kad mielai pasiliktų pas jiems pagalbą suteikusius baltarusius.

Kol vienas vyras pasakojo, kitas, būdamas netoliese, vaidino didelį ligonį, tačiau į baltarusių pasieniečių pasiūlymą - iškviesti medikus - atsakė neigiamai.

Nepaisant graudžių nelegalų istorijų apie „agresyvius" lietuvių pasieniečius ir panegirikų baltarusiams, kaimyninėje šalyje jie neužsibus.

Pasak Klevicos užkardos vado, kai tik bus nustatyta nelegalų kilmės šalis, jie iškarto bus deportuoti atgal į gimtinę.