Nenori renovacijos - negausi kompensacijos

Šiemet, energetikos kainoms sumažėjus ir Europos Tarybai rekomendavus, per šildymo sezoną kompensacijas gaus tik labiausiai nepasiturintys - apie 200 tūkst. ar 18 proc. mažiau Lietuvos namų ūkių nei pernai. O kai kur negaus ir varguoliai, nes nesutiko renovuoti namo.

Žinia vilniečiams

Vilniaus miesto savivaldybė, dalindama kompensacijas už šildymą, ketina įvesti dar vieną naujovę. Anot administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, kompensacijų už šildymą gali negauti tie vilniečiai, kurie nesutiko, kad jų gyvenami daugiabučiai būtų renovuoti. Ar ši vilnietiška naujovė neprieštaraus žmogaus teisėms? Ar nesukiršins žmonių?

A.Bužinskas sako, jog savivaldybė turi duomenis, kurie daugiabučių gyventojai prieštaravo, kad jų namas būtų apšiltintas, tačiau gavo kompensacijas už šildymą. Anot A.Bužinsko, taip viena ranka skatinama renovacija, energetikos išteklių taupymas, o kita ranka duodamos kompensacijos tiems, kurie atsisako taupyti. Daugiabučio gyventojai, pritariantys renovacijai, tampa kelių nepritariančių kaimynų įkaitais. Nors valstybė mažas pajamas turintiems žmonėms 100 proc. padengia namo renovacijos išlaidas.

Įstatymas egzistuoja seniai

Lietuvos būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius patikino, jog Vilniaus savivaldybė ne savavališkai grasina, bet remiasi jau 7 ar 8 metus galiojančiu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu.

„Tie asmenys, - aiškino R.Klimavičius, - kurie turi teisę į socialinę paramą ar šildymo kompensaciją, jeigu jie atsisako renovacijos, balsuoja prieš ir dėl to sprendimas dėl renovacijos nebūna priimtas, pirmus metus netenka 50 proc. kompensacijos už šildymą, o dar dvejus kompensacija visai nemokama.

Čia visai ne naujiena, tik niekas nenorėdavo tais dalykais užsiimti.

Sprendimą dėl renovacijos priima butų savininkai. Pakanka, kad balsuotų savininkų dauguma. Pvz., 50 proc. ir dar vienas balsas. O tvirtinant jau parengtą investicinį planą, kad jį finansuotų finansuotojas, jau reikia ne mažiau kaip 55 proc. savininkų balsų. Nebūna, kad visi 100 proc. pritaria. Didžioji dalis nusprendžia - ir viskas.

Nebūtinai prieštarauja tik senukai. Jei turi teisę į šildymo kompensaciją, tu per renovaciją nieko nemoki - nei palūkanų, nei kreditų. Už tave moka valstybė.

Bet parama yra ir įgyjamas, ir prarandamas dalykas.

Pvz., jauna šeima. Žmona nedirba, augina du mažus vaikus. Tokia šeima gauna kompensaciją už šildymą, už renovaciją nieko nemoka. Bet žmonai pradėjus dirbti, šeimos pajamos tampa didesnės, jie praranda teisę gauti kompensacijas. Tenka už renovaciją mokėti patiems.

Per karantiną nebuvo skaičiuojama, kiek kompensacijų prašytojai turi nekilnojamojo turto. Dabar, grįžus senajai tvarkai, kompensacijų gavėjų skaičius sumažės, nes kas žemės sklypą turi, kas sodą. Todėl daugiau žmonių turės patys mokėti ir už daugiabučių renovaciją."

Su žmonėmis reikia kalbėtis

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas Edmundas Mališauskas sakė negalintis komentuoti Vilniaus savivaldybės ketinimų, nes tik dabar apie tai išgirdo. Tačiau patikino, jog Kauno rajone praktikos neskirti kompensacijos už šildymą, jei žmogus pasisako prieš namo renovaciją, nebuvo ir nėra.

„Net svarstymų tokių nėra, - pabrėžė E.Mališauskas. - Gražiuoju stengiamės viską daryti, pasitardami su gyventojais. Dabar įgyvendiname daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų sutvarkymo programą. Tikrai žmonės nori patys prisidėti, ir savivaldybė finansiškai prisideda. Žmonės tvarkosi kiemus, aikšteles bendras įrenginėja. Ir namai renovuojami.

Reikia žiūrėti kompleksiškai, nes daugiabučių renovavimas, netvarkant kiemų, tai tik pusė darbo. Aišku, problema yra tas renovavimas. Vieni nori, kiti -ne, labai sunku rasti sprendimą, bet kaip kitaip jį rasi, jei nesitarsi su žmonėmis? Negi veiksi prieš žmonių valią?"

Renovaciją stabdo pigus šildymas

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas, paklaustas, ar savivaldybė finansiškai baus uteniškius, atsisakančius būstų renovacijos, atsakė, jog elgsis taip, kaip numatyta įstatymuose:

„Mes specialiai, be jokio įstatyminio pagrindo niekam kompensacijų nemažiname ir neatiminėjame. Tik tokiais atvejais, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Ir nekilnojamasis turtas kompensacijų už šildymą prašytojų šiemet bus vertinamas.

Aišku, būna, kad žmonės priešinasi renovacijai. (Utenoje šiuo metu renovuoti 54 daugiabučiai, esantys Vaižganto, Taikos, Aušros, Užpalių, Bažnyčios, Rinkos, Sėlių, J.Basanavičiaus ir Maironio gatvėse - aut. past.). Viskas priklauso nuo būsto administratoriaus - kiek jis sugeba žmonėms paaiškinti. Be to, šildymo kaina Utenoje eilę metų išlieka viena mažiausių Lietuvoje. Tai yra vienas iš veiksnių, kuris galbūt neskatina Utenos žmonių savo namus renovuoti, apšiltinti. Gali būti, jog šis veiksnys kažkiek stabdo daugiabučių renovacijos tempus Utenos mieste, kadangi šildymas čia nėra toks brangus nei kituose Lietuvos miestuose.

Aišku, būdavo susikirtimų su gyventojais dėl renovacijos, bet dabar, kai pasikeitė bendrovės „Utenos butų ūkis" administracija, manau, kad komunikacija bus geresnė, nes ir nuo to priklauso, ar daug būna susikirtimų su gyventojais.

Kodėl Utenoje šildymas pigesnis? Todėl, kad savo laiku įgyvendintas atsiskyrimas nuo „Panevėžio energijos". Mes vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome šildytis biokuru, pastatytos biokuro katilinės. Jos padarytos tokios, kad ne tik biokurą - tas medžio drožles „valgo", bet pernai išbandėme ir grikių lukštus. Buvo santykinai labai geras efektyvumas. Tad tvarkant šilumos ūkį buvo padaryti savalaikiai veiksmai, o ir bendrovės „Utenos šilumos ūkis" kolektyvas yra labai stiprus.

Ir dabar artėjančiam šildymo sezonui jau esame 80 proc. apsirūpinę biokuru. Įmonė strategiškai planuoja investicijas, todėl gali būti, jog ateityje dar labiau mažinsime šildymo kainas.

O vilniečiai, kaip matau, tikrai vadovaujasi teisės aktais. Tikrai jokia savivaldybė kompensacijų žmonėms neatiminėja, kada tik panorėjusi. Mes irgi taip nedarysime, tik vadovausimės teisės aktais".

Komentuoja pensininkų bendrijos „Kauno bočiai" vadovė Marija GARŠVIENĖ:

Renovuoti pastatai daug tvarkingesni, šiltesni. Aš tai už renovaciją. Jeigu gyvenčiau daugiabutyje, tikrai sutikčiau, kad namas būtų sutvarkytas. Kiek teko girdėti, žmonės, jau gyvenantys renovuotuose būstuose, yra patenkinti. Ir miestas daug gražiau atrodo.

Aš nežinau, kokios priežastys, kad žmonės renovacijos bijo. Kai kurie sako, kad nenori to „rarato", to triukšmo, dulkių. Senas žmogus gal nori pailsėti. Gal jau ligotas, pavargęs nuo įvairių triukšmų. Juk pensininkai dažniausiai namie būna, ypač žiemą. Gal žmogus galvoja - kiek man čia dar gyventi liko - apsieisiu ir be renovacijų. Kas mano butą paveldės, tas ir galės renovuotis.

O kad už šildymą kompensacijų nemokės, jei žmogus renovacijos bijo, jai nepritaria, tai čia jau būtų neteisinga. Čia jau būtų visiškas absurdas. Čia jau būtų per žiauru. O kad Vilnius taip grasina, tai kiekvienas turi savo nuomonę. Kartais savivaldybės vienaip nori pagąsdinti, kartais - kitaip, bet jeigu žmogui kompensacija už šildymą priklauso, tai ir privalo mokėti.