Neringos taryba pritarė taikos susitarimui dėl sklypo Nidoje, netoli Kuršių marių

Susitarimui pritarė 11 tarybos narių, vienas balsavo prieš, keturi susilaikė. 

Taikos sutartimis siekiama baigti 2024 metais Statybos inspekcijos pradėtą teisminį ginčą dėl pakeistos 0,9 ha ploto valstybinės žemės sklypo Pamario g. 46 paskirties. 

Jis nuo 2018 metų išnuomotas „Semelitai“, kuri čia planuoja rekonstruoti vieną pastatų bei įrengti apie 50 butų.  

Kaip anksčiau BNS teigė Statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas, savivaldybė pažeidė teisės aktus, kai 2020 metais keisdama teritorijos paskirtį iš rekreacinės į gyvenamąją neįvertino, kad dalis sklypo patenka į miškų zoną, kurioje negalima būstų statyba. 

Teismui patvirtinus taikos sutartis būtų rengiamas pertvarkymo projektas, kuriuo teritorija būtų padalinta į dvi dalis suformuojant atskirą 0,08 ha ploto miško ūkio paskirties sklypą. 

Tokiam sprendimui pernai lapkritį pritarė Valstybinė miškų tarnyba teigdama, jog tai neprieštarauja įstatymams. 

Tuo metu likusios sklypo dalies paskirtis liktų gyvenamoji taip sudarant galimybes NT įmonei toliau tęsti planuojamą projektą. 

Ragino nepritarti

Miesto tarybos narys liberalas Matas Lasauskas ragino nepritarti taikos sutartims, nes tai leistų perplanuoti projektą, kuriam savivaldybė yra pritarusi. 

„Su šiuo projektu yra dvi problemos: viena – jo architektūra, tikriausiai niekas man nepaprieštaraus, kad architektūra nėra labai graži. 

O kitas dalykas – tai projekto tankumas. (...) Jeigu mes dabar nepritariame šioms taikos sutartims, projektas turi būti perplanuojamas, mažinamas 5 procentais jo tankumas ir taip pat galima keisti jo architektūrą, reikalauti atitinkančios Neringos vietos – ar žvejų sodybų, ar kitos panašios infrastruktūros“, – ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys M. Lasauskas. 

Jo teigimu, jei būtų panaikintas 2020 metų administracijos direktoriaus įsakymas pakeistI sklypo paskirtĮ bei jis būtų rengiamas iš naujo, teritorijos tankumą būtų galima sumažinti nuo 25 iki 20 proc. 

„Kadangi buvo pagal senas specialiąsias sąlygas leidimas 25 procentų tankumui toje teritorijoje, dabar jau pasikeitus įstatymams, jeigu būtų nepritarta projektui ir jį reikėtų keisti, tada būtų galima iš naujo patvirtinus administracijos direktoriaus įsakymą projektuoti 20 procentų tankumo užstatymą šioje teritorijoje“, – sakė tarybos narys. 

Tuo metu meras Darius Jasaitis teigė, jog dėl tokių sprendimų, tikėtina, vėl prasidėtų nauji teisminiai ginčai. 

„Garantuotai turėtume naują teisminį ginčą, ar galioja sąlygos, ar ne. Bet ten (teritorijoje – BNS) yra tiek nedaug tankumo, kad jis dar gali didėti, bet dėl sklypo geografinės padėties, augančių medžių tankumas yra neišnaudojamas“, – sakė D. Jasaitis. 

Jis taip pat pridūrė, jog planuojamame atskirti miško paskirties sklype niekada nebuvo planuojama statyba. 

Be to, D. Jasaičio teigimu, „Semelito“ projektui yra pritarusi tiek savivaldybė, tiek Saugomų teritorijų tarnyba, Nacionalinis parkas, architektai: „Tai grožis ar ne grožis, tai kaip su ta nuotaka – patinka ar ne“. 

Planuoja apie 50 butų

„Semelitas“ anksčiau BNS teigė, jog planuojamas sprendimas nuo teritorijos atskirti miško sklypą projekto nepaveiks, mat šioje 0,08 ha ploto dalyje nėra numatyta nauja statyba. 

Įmonė kartu sakė, kad projektu, kuris įstrigęs jau apie 10 metų, planuojama statyti vieno bei dviejų aukštų su mansardomis daugiabučius.

Projektas visuomenei buvo pristatytas 2022 metais, pasiūlymams jau yra pritarusi savivaldybė, jie apsvarstyti ir Regioninėje architektų taryboje. 

Kaip rašoma „Semelito“ paviešintame projekte, Pamario gatvės sklype buvusios pionierių stovyklos teritorijoje įmonė planuoja pastatyti septynis 3,5 tūkst. kv. metrų bendro ploto daugiabučius su maždaug 50 butų. 

Anot bendrovės, projektuojami pastatai dėstomi tarp esamų medžių, siekiant išsaugoti kuo didesnę dalį esamų želdinių. 

Registrų centro duomenimis, 0,9 ha ploto žemės sklypą „Semelitas“ iš Neringos savivaldybės išsinuomojo iki 2029 metų kovo. Tuo metu teritorijoje esančius statinius įmonė valdo nuo 2014 metų.