Pajūrio gelbėtojai jau ruošiasi vasarai: gausėjančios merginų gretos, bet vos 580 eurų atlygis

Uostamiestyje – pasirengimo vasaros sezonui nuotaikos. Tą byloja pastarosiomis dienomis pajūryje įsibėgėję infrastruktūros atnaujinimo darbai ir jau maždaug mėnesį vykstanti norinčiųjų tapti gelbėtojais registracija.

Jai finišavus, šio mėnesio pabaigoje turėtų įvykti atranka. 

Ateidami dirbti gelbėtojai turi parodyti, ką sugeba vandenyje.

„Norinčiųjų yra. Būsimieji gelbėtojai registruojasi. Bus plaukimas baseine, nes gelbėtojai turi mokėti plaukti, todėl baseine tikriname jų plaukimo įgūdžius. Paskui bus mokymai“, – dėstė Klaipėdos gelbėtojams jau daug metų vadovaujantis biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Pirmoji gelbėtojų atranka įprastai įvyksta balandžio pabaigoje, antroji – gegužės viduryje. Surenkama maždaug 70 gelbėtojų komanda, kuri žmonių saugumu rūpinasi 14 km ilgio Klaipėdai priklausančių paplūdimių ruože. Po kiekvienos atrankos gelbėtojams rengiami mokymai, forma tobulinama ir sezono metu.

„Mokymuose dalyvauja ir senbuviai, nes kasmet reikia tobulinti savo žinias, gerinti įgūdžius, nes gelbėtojas ne tik vandenyje gelbėja, bet ir krante padeda, nes čia taip pat būna daug įvykių, labai svarbus ir prevencinis darbas“, – dėstė A. Siakki.

Palanga; gelbėtojai / E. Genio/LRT nuotr.

„Dažnas poilsiautojas galvoja, kad, jei kas ir skęs, tai tikrai ne aš, kas nors kitas. Panašiai ir su vaikais. Tėvai ateina su vaikais ir pamiršta juos prižiūrėti – tėvai deginasi, o vaikai eina maudytis, mano, kad jiems nieko nenutiks, nes moka gerai plaukti. Klysta. Tenka dažnai priminti“, – pastebėjo A. Siakki.

Gelbėtojams kasmet tenka ieškoti ir paplūdimiuose pasiklydusių jaunųjų poilsiautojų. O tai nėra lengva, nes, pasirodo, net ir kelerių metų tėvų nerandantis ir dėl to išsigandęs vaikas yra labai greitas – netrunka nukulniuoti ištisus kilometrus tolyn nuo jo ieškančių tėvų. Būna, kad paklydęs vaikas randamas ir nuėjęs į kitą paplūdimį.

„Paklydęs tėvų ieškantis mažas vaikas pradeda labai greitai eiti arba bėgti. Gali labai toli nueiti. Gana dažnai paklydusį vaiką randame už 1 ar 2 kilometrų“, – patirtimi dalijosi uostamiesčio gelbėtojų vadas.

Dažnas poilsiautojas galvoja, kad, jeigu kas ir skęs, tai tikrai ne aš, kas nors kitas.

„Žmonės nuo suvaržymų pavargo, nori įkvėpti oro. Taigi, viskas priklausys nuo to, kokia bus vasara – ar bus karantinas, ar bus daugiau atlaisvinimų.

Bet jau dabar labiau jaučiasi, kad žmonės vakare po darbo ir ypač savaitgaliais traukia prie jūros.

Gelbėtojai turės būti tolerantiškesni ir leisti žmonėms džiaugtis gamta, jūra, saule, bet ir nepamiršti saugumo“, – dėstė A. Siakki.

Gelbėtojas per mėnesį uždirba daugiau nei minimalų atlyginimą – 580 eurų, atskaičius mokesčius. Dirbama pamainomis po dvi dienas.

Įprastai gelbėtojo karjerą pradeda jauni žmonės – ką tik mokyklas baigę jaunuoliai, studentai. Dažno šis darbas po pirmojo sezono nepaleidžia, žmonės grįžta ir kitą vasarą.

Dauguma, pradėję dirbti gelbėtojais, jais ir lieka.

Pajūris / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pašnekovas sako, kad dauguma žmonių, bent kartą dirbę gelbėtojais, ir dabar radę progą visuomet tai prisimena, aplanko pajūrio gelbėtojus, pasidalija prisiminimais.

„Ir dabar yra tokių, kurie eina į jūrą, o vasarai grįžę į krantą, ateina pas mus dirbti gelbėtojais. Yra tokių, kurie 10 metų dirba ir nuolatinį darbą gali suderinti su gelbėtojo darbu, plaukimo treneriai ar mokytojai, kurie vasarą atostogauja, ateina pas mus dirbti“, – apie ištikimiausius šios profesijos atstovus kalbėjo A. Siakki.

Gelbėtojas niekada nelieka vienas.

„Gelbėtojo gyvybė yra pirmoje vietoje. Saugumas – svarbiausia. Kai vyksta gelbėjimo darbai, visi tai žino. Gelbėtojas niekada nelieka vienas“, – portalą LRT.lt patikino pašnekovas.