Pajūrio merams iš Vyriausybės tikintis dėmesio susisiekimui, premjeras ragina dėlioti prioritetus

Dėl jo dar derėsis valstybės narės.

Nori skrydžių, pinigų keliui Neringoje

Prieš ministrų susitikimą su merais Klaipėdos miesto savivaldybėje, Neringos savivaldybės vadovas Darius Jasaitis premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir susisiekimo ministrui Jurui Taminskui įteikė bendruomenės parašus dėl kelio tvarkymo.

„Čia buvo visuomenės iniciatyva dėl 14 kilometrų ilgio kelio. Kaip žinoma, kelią turime tiktai vieną į Kuršių neriją, kuriuo galime papulti, esame kitokie nei kiti kurortai“, – BNS sakė meras.

„Bendruomenė, pamačiusi, kad daug metų savivaldai nesiseka įtikinti politikų, jog tą kelią reikia sutvarkyti, inicijavo parašų rinkimą. Kiek spėjo surinkti iki (Vyriausybės – BNS) atvykimo, paprašė juos šiandien įteikti susisiekimo ministrui ir premjerui“, – nurodė D. Jasaitis.

Jo žiniomis, minėtai kelio atkarpai tarp Juodkrantės ir Pervalkos sutvarkyti reikėtų apie 8 mln. eurų.

„Tai praktiškai būtų pusė GPM (gyventojų pajamų mokesčio – BNS) sumos, nugnybiamos nuo Kuršių nerijos kiekvienais metais“, – pažymėjo meras.

„Manome, politikams tai bus pastiprinimas kalbantis su savo aplinka, jog tą vieną kelią reikia sutvarkyti, nes priminsiu, jog jau su kombainais, traktoriais visur važinėjame lygiu asfaltu, o mieste, kuriame gyventojai kiekvienais metais 17–20 mln. vien tik GPM sumoka į bendrą biudžetą, kelio nėra. Manome, kad tai yra šiek tiek nesąžininga ir tikimės, kad į tai bus atsižvelgta“, – teigė D. Jasaitis.

Savo ruožtu Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad vienas iš pagrindinių regionui svarbių klausimų yra susisiekimas per Palangos oro uostą, kuriame „skrydžių turime ant pirštų suskaičiuoti“.

„Manau, valstybė su savo skatinimo programomis, kur skiria finansavimą tiek Vilniui, tiek Kaunui, turėtų didesnį dėmesį skirti ir Vakarų Lietuvai, todėl, kad, kaip parodė patirtis, tie skrydžiai yra užpildyti“, – teigė Š. Vaitkus.

„Mums reikalinga šitam regionui vokiškoji kryptis, ką mes jau seniai kalbame. Ne tik turizmo, bet ir darbo prasme, nes uosto įmonės didžiulės, kurios turi daug ryšių su Vokietija. (...) Ir reikia kažkaip skristi iš Palangos į Rygą, iš Rygos į Vokietiją“, – kalbėjo meras.

„Šiais laikais ir turizmo prasme žmogus renkasi labai aiškiai – sėda į lėktuvą ir nori atskristi, jis nenori per penkis oro uostus eiti. Tai mums kaip regionui yra labai aktualus šis klausimas“, – pridūrė jis.

Pasak Š. Vaitkaus, savivaldybė tikisi didesnio finansavimo iš Susisiekimo ministerijos skrydžiams pritraukti per rinkodaros procesus.

„Manau, kalbėkime apie kokius dar keletą vokiškosios krypties skrydžių. Ir dar gali būti Skandinavijos skrydžiai, jie visą laiką yra pilni, nes yra labai patogu. (...) 

Manau, kad pačios skrydžių bendrovės turėtų apsispręsti. Dabar galvojame apie vokiškąją kryptį“, – kalbėjo meras.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus po susitikimo žurnalistams akcentavo, kad turėti tik šešias kryptis iš Palangos oro uosto „nėra normalu“.

A13 magistralės jungtis, istorinio pašto pastato situacija

Klaipėdos meras taip pat teigė raginęs ieškoti A13 magistralės Klaipėda–Palanga jungties per „Bachmano žemės“ teritoriją.

„Sujungti netgi savotiškai ir Klaipėdos rajono teritoriją su miestu, nes ten didžioji dalis gyvena vis dėlto klaipėdiečių, kurie vyksta į darbus, veža vaikus į darželius ir mokyklas“, – nurodė savivaldybės vadovas.

Jis pažymėjo su Vyriausybės atstovais kalbėjęs ir apie sveikatos sistemos problemą dėl pediatrų stygiaus.

„Akcentavau, (...) kad nebestoja jauni žmonės į pediatrijos specialybę, įstoję vienas ar du žmonės per metus, ne visi baigia tą specialybę, keičia specialybę pakeliui ir pasirenka kitokį kelią nei ši nelengva profesija“, – teigė A. Vaitkus.

„Jeigu dešimtimis kartų neaugs stojančiųjų į šias specialybes ir nebus baigiančiųjų, penkerių–dešimties metų laikotarpiu yra prognozuojama katastrofa pediatrijos srityje“, – pažymėjo jis.

Su ministrais taip pat aptartas Klaipėdos centrinio pašto pastato klausimas.

„Paštas apie 2018–2019 metus perduotas Kultūros ministerijai. Iki šios dienos buvo tik pradėtas daryti projektas, jį nutraukė berods 2024 metų vasarą. 

Mes apie tai sužinojome iš žiniasklaidos. Ir tai yra labai liūdna todėl, kad jau (...) tuometiniam (kultūros – BNS) ministrui Simonui Kairiui mes sakėme, kad pašto situacija yra tragiškai bloga“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Jis ragino perleisti pašto pastatą savivaldybės nuosavybėn.

Paviršinio vandens valdymas, infrastruktūros biurokratija

Savo ruožtu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas BNS pasakojo kėlęs paviršinio vandens valdymo problemą: „Mes pas save rajone galvojame apie (...) papildomas priemones, kad paviršinis vanduo kuo greičiau patektų į upes. Tai svarbus klausimas.“

Finansų ministro B. Markauskas sakė prašęs dar kartą peržiūrėti procedūras, nes „yra nemažai susikalbėjimo tarp administruojančios institucijos Centrinės projektų valdymo agentūros, Centrinės perkančiosios organizacijos“.

„Kažkaip keistą matome politiką visus tuos projektus kiek įmanoma bandyti sankcionuoti, ir pats procesas labai užtrunka, ir jau tikrai nebedaug yra likę laiko, ir gali būti, kad tie regioniniai pinigai gali likti (nepanaudoti – BNS)“, – teigė meras.

Jis taip pat kėlė klausimus dėl įstatymų pataisų, susijusių su infrastruktūros koridoriais.

„Dabar, kai mums reikia padaryti naują kelią, ypač priemiestinėje teritorijoje, niekur neužtenka koridorių, nes gatvė turi būti su šaligatviais, apšvietimu. (...) 

Kita medalio pusė yra procedūrų ilgis. Tam, kad vienos gatvės koridorių suformuotume, užtrunka nuo dvejų iki trejų metų priklausomai nuo to, ar pavyks susitarti dėl kainos, būna ir teismai“, – pažymėjo B. Markauskas.

„Prašiau paramos (pataisoms – BNS), ir dar užsiminiau, kad naujoms statyboms yra vadinamas infrastruktūros mokestis. (...) 

Anksčiau vystytojai arba statytojas turėjo susimokėti tą mokestį, kai paprašo statybos leidimo, ir tas buvo gerai. Bet nežinome, kaip atsitiko, kokia lobistinė organizacija suveikė, kad turi susimokėti tik tada, kai praneša apie statybos pradžią. Mes puikiai suprantame, kad tas pranešimas dažnai būna jau pabaigiant statybas“, – pridūrė jis.

Be to, B. Markauskas teigė susitikime kalbėjęs apie Vilhelmo kanalo jungtį su Kuršių mariomis naujai iškastu kanalu kaip turizmui svarbų projektą, kuriuo mažieji laiveliai galėtų patekti į Vilhelmo kanalą, toliau plaukti į žemupį link Mingės, Uostadvario.

Šventosios uosto vystymas, dviračių takai

Taip pat, kaip pažymėjo Palangos meras Š. Vaitkus, penktadienį „didžiuliu įvykiu“ bus pradėta molų statyba jūroje Šventosios uoste.

„Didžioji dalis lėšų jau yra, tai yra ir regiono lėšos, kurios skirtos Palangai. Mes per ilgą laiką išsiderėjome su Finansų ministerija ir su Europos Komisija, kad leistų pakeisti gaires ir tas regionines lėšas, kurios skirtos Palangai, panaudoti molo statybai“, – sakė Palangos meras.

„Renginio metu bus pasirašoma 18 mln. eurų atidarymo eilutė per Centrinę projektų valdymo agentūrą. 10 mln. eurų turime užfiksuota Susisiekimo ministerijoje, kuri statys Šiaurinį molą, ir savivaldybės prisidėjimas“, – nurodė jis.

„Manome, kad per dvejus metus turėsime 660 metrų ilgio molą į jūrą, skirtą pasivaikščiojimui. Ir, be abejo, šiaurinis molas, kuris bus (laivybos – BNS) funkcijai užtikrinti. 

Tad kiti etapai Šventosios uosto statybos yra negalimi, kol nepasistatysim molų jūroje“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Jis akcentavo, kad tai labai svarbus projektas ne vien pajūrio regionui, bet visai Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Numatoma, kad Šventosios uostas po šių darbų talpins apie 450 jachtų, laivelių.

Š. Vaitkus taip pat teigė, kad savivaldybės kalbės apie dviračių takus, kurie leistų dar labiau sujungti Klaipėdos regioną, minėdamas įrengiamą taką į Kretingą bei naują taką iš Palangos centro į Nemirsetą, prie kurio tiesimo prisideda Susisiekimo ministerija.

Susitikime su ministrais taip pat dalyvavo Skuodo rajono meras Stasys Gutautas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Premjeras: svarstytinas pašto pastato perdavimas miestui

Ministras pirmininkas susitikimą su merais vadino konstruktyviu ir darbingu.

„Klausimai buvo aktualūs regiono savivaldai, susiję su infrastruktūra, transporto infrastruktūra, švietimo temomis, kultūros paveldo objektais, (...) nuo lietaus tinklų iki asfalto ir uosto klausimų“, – apibendrino M. Sinkevičius.

„Manau, kai kurie sprendimai arba pasisakymai bus parsivežti į sostinę tolesniam nagrinėjimui. (...) Noriu patikinti, kad keltos temos, matyt, turės neišvengiamą tęstinumą. 

Prie jų grįšime, nagrinėsime, kai kurios temos iš karto turbūt neišspręstinos“, – teigė premjeras.

Jis pabrėžė, kad Klaipėdos meras A. Vaitkus kaip skaudų miestui kėlė kultūros paveldo objekto – centrinio pašto pastato klausimą.

„Iš tikrųjų, kaip buvo pristatyta, vos nebyra ir nekrenta gabalais. (...) Galima galvoti apie perdavimą savivaldybei, bet tas perdavimas kaip karštos bulvės savaime gi nesprendžia situacijos. 

Sprendžia finansavimas, jo poreikio atliepimas, ir grįžęs į Vilnių ieškosiu būdų su kultūros ministru ir finansų ministru, kaip galėtume tą klausimą išjudinti iš mirties taško“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Finansų ministras Taurimas Valys žurnalistams teigė laukiantis konkrečių pasiūlymų dėl pašto iš pastatą valdančios Kultūros ministerijos.

„Sulaukus, galima bus svarstyti. (...) Kultūros ministerija perėmė šitą objektą, aš esu įsitikinęs, kad jie turi viziją, ką su juo daryti. (...) Tikrai į stalčių neplanuojame kišti“, – tvirtino T. Valys.

Paklaustas, kaip Vyriausybė dėlios prioritetus dėl merų išsakytų lūkesčių, M. Sinkevičius sakė savivaldybių vadovų prašęs galvoti apie naują ES finansinį laikotarpį.

„Iš principo, nemažai projektų, kurie tebevyksta, jau artėja į baigiamąsias fazes. Artėjame ir deramės kaip valstybė (...) dėl vadinamosios (...) daugiametės finansinės perspektyvos, kuri startuos 2028 metais“, – kalbėjo premjeras.

„Prašiau, kad regiono merai pradėtų galvoti, realiai ruoštis, (...) ką savivaldybės planuoja daryti startavus 2028-iesiems. 

Nes paprastai atsitinka taip, kad finansinis laikotarpis startuoja, o du–tris mėnesius dėl įvairių problemų ir situacijų, nebūtinai susietų su savivaldos valdžia, bet su centrine valdžia, aiškinamės, ruošiame dokumentaciją ir nestartuojame su realiais projektais“, – teigė M. Sinkevičius.

„Būtų noras, kad ir savivalda pradėtų ruoštis, jau galvodama ne apie rinkimus, ne porinkiminį laikotarpį, bet apie 2028–2034 metus. 

Čia tas politinis sutarimas, ieškojimas, kaip pagreitinti investicinių projektų startą ir investicijų panaudojimą Lietuvoje, yra mūsų bendras sutarimas“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

BNS rašė, kad išvyka į pajūrio regioną Vyriausybė siekia susipažinti su pajūrio regiono aktualijomis, ministrams pamatyti Klaipėdos regiono problematiką bei išgirsti savivaldos, verslo ir akademinės bendruomenės atstovus.

Antrąją vizito dieną – trečiadienį – bus surengtas Ministrų kabineto posėdis, kuriame ketinama patvirtinti Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.

Dar prieš paskyrimą premjeru vasarą M. Sinkevičius žadėjo ypatingą Vyriausybės dėmesį regionams.

Anot Vyriausybės vadovo, kokybiškos sveikatos, švietimo, socialinės ir kultūros paslaugos turi būti prieinamos kiekvienoje savivaldybėje, jis taip pat žadėjo skatinti investicijas, gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.