Kurorto tvarka ir švara besirūpinančiai miesto savivaldybės bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ penktus metus vadovaujantis Gediminas Valinevičius vasaros sezoną lygina su uraganu, kurio metu įmonės darbuotojams būtina atsilaikyti.
– Tikriausiai vasarą papildomai tenka priimti daug darbuotojų? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo G.Valinevičiaus.
– Mums talkina tik 10 sezoninių darbuotojų, kurie tvarko paplūdimius.
Tai nėra daug, nes mūsų įmonėje iš viso dirba apie 140 žmonių ir jiems darbo užtenka ištisus metus: rudenį reikia rinkti nukritusius medžių lapus, žiemą valyti sniegą ir barstyti gatves, pavasarį – ruoštis sezonui.
Tačiau skirtumas tas, kad šaltuoju metų laiku numatytas užduotis galima suplanuoti iš anksto, prireikus ir šiek tiek atidėti.
Vasarą visi darbai užplūsta vienu metu visoje miesto teritorijoje ir juos atlikti reikia skubiai.
– Nė 20 tūkstančių nuolatinių gyventojų neturinti Palanga vasarą virsta didmiesčiu, kuriame vienu metu gyvena kelis kartus daugiau žmonių. Kiek poilsiautojai kurorte prišiukšlina?
– Pagal mišrių buitinių atliekų kiekį galima spręsti, kiek kurortas sulaukė poilsiautojų.
Vasarą į sąvartyną išvežame beveik pusę visų per metus surenkamų atliekų.
Štai pernai iš Palangos buvo išvežta beveik 9,9 tūkst. tonų atliekų, o per tris vasaros mėnesius – daugiau nei 4,5 tūkst. tonų.
Kiek prišiukšlina poilsiautojai, geriausiai iliustruoja iš viešųjų vietų surenkamų atliekų kiekis.
Šaltuoju metų laiku iš mieste esančių šiukšliadėžių per mėnesį vidutiniškai iškratome po 20 tonų.
O šių metų birželį viešosiose vietose surinkome 66 tonas, liepą – beveik 100 tonų.
Pernai per tris vasaros mėnesius iš kurorto viešųjų vietų išvežėme 275 tonas. Tai – penkis kartus daugiau nei per tris mėnesius ne sezono metu.
– Prie prižiūrimų miesto teritorijų vasarą prisideda apie 100 hektarų plotą užimančių paplūdimių tvarkymas. Kiek žmonių juose dirba?
– Švarą paplūdimiuose prižiūri 20 darbuotojų: dvi mechanizuotosios brigados po 4 žmones kas rytą iškrato visus 900 konteinerių, kurie yra išdėstyti ruože nuo Nemirsetos iki Būtingės.
Dar dešimt sezoninių darbininkų rankomis surenka pliaže ir kopose paliekamas poilsiautojų šiukšles.
Beje, iš paplūdimių kasdien vidutiniškai išvežame po pusantros tonos atliekų.
Vasarą paplūdimiuose nuolat dirba smėlio valymo mašina. Centriniuose pliažuose smulkios šiukšlės iš smėlio išrenkamos kas savaitę, o nuošalesni paplūdimiai valomi kartą per mėnesį.
Apie 15 darbuotojų šiukšles renka miesto viešosiose vietose ir daugiabučių kiemuose. Jiems užtenka darbo ir pasibaigus vasarai – žiemą mieste valo sniegą, rudenį šluoja lapus.
Be to, penkios apželdinimo baro darbuotojos prižiūri beveik 9 tūkst. kvadratinių metrų ploto miesto gėlynų.
– Vasarą pliažuose veikia nemokami konteineriniai tualetai. Kiek kainuoja jų priežiūra?
– Labiausiai naudojamuose pliažuose prie kopų pastatyti 6 konteineriniai tualetai, o iš viso kartu su jais priekopės zonoje yra 32. Dar vienas viešasis tualetas veikia miesto centre šalia bažnyčios.
Visus tualetus, kurie dirba nuo 8 iki 20 valandos, o kai kurie – ir iki 23 valandos, prižiūri 8 darbuotojai.
Nemokamų tualetų priežiūra, smulkus remontas miesto biudžetui kainuoja apie 350 tūkst. eurų.
– Kalbėdamas apie vasarą sakėte, kad darbai dažnai būna neplanuoti. Kas gali atsitikti netikėto?
– Tik iš pirmo žvilgsnio paplūdimių valymas, atliekų surinkimas gali pasirodyti rutina.
Pavyzdžiui, pernai jau gegužės pradžioje taip smogė karščiai, kad žmonės užgulė pliažus, o juose dar nebuvo nei persirengimo kabinų, nei suolų, nei šiukšliadėžių, nes oficialiai sezonas nebuvo prasidėjęs.
Tada metėme visus kitus darbus ir puolėme bent į centrinius pliažus gabenti persirengimo kabinas, prijunginėti konteinerinius tualetus.
Arba, pavyzdžiui, kiekvieną vasarą, ypač rugpjūtį, pakrantę netikėtai nukloja jūros išmetami dumbliai, kuriuos reikia skubiai surinkti iš įvairių vietų.
– Kiek Palangai kainuoja kurorto priežiūra?
– Bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ atlieka visus miesto savivaldybės užsakomus darbus, kurie apmokami iš miesto biudžeto.
Pernai miestui tvarkyti buvo paskirta apie 3,7 mln. eurų. Kasmet ši suma didėja beveik 5 procentais. Taip yra todėl, kad kurortas nuolat plečiasi, statomi nauji gyvenamieji kvartalai, atsiranda naujų gatvių, kurias reikia valyti.
Ties buvusiais vadinamaisiais laukiniais paplūdimiais atsirado dešimtys naujų poilsio būstų.
Žmonės iš savo namų eina tiesiai į paplūdimius, tad per kopas reikia pakloti naujus medinius takus, o į pliažus atvežti persirengimo kabinas, pastatyti šiukšliadėžes.
Alvydas Ziabkus
Lrytas.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą