Šimtmečiu atgal
Gyvename šiuolaikiškame ir vis tobulėjančiame pasaulyje. Tačiau ar kada nors susimąstėte, koks jausmas apimtų, jei netikėtai persikeltumėte į kitą laikmetį, pavyzdžiui, į tarpukario periodą? Ką darytumėte? Kas jus domintų labiausiai? Su kokiomis žymiausiomis to meto asmenybėmis norėtumėte susipažinti? Apsilankę Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje šią galimybę tikrai turėsite!
Ne tik išvysite atkurtus autentiškus tarpukario aplinkos kambarius, kuriuose gyveno ir itin svarbius sprendimus priėmė to meto intelektualas, bet ir pasiklausysite pasakojimų, kaip klostėsi J. Šliūpo gyvenimas, formavosi jo asmenybė, kas lėmė vienokius ar kitokius jo žingsnius gyvenime.
„O kadangi J. Šliūpas buvo ir aušrininkas, ir Amerikos lietuvis, ir laisvamanis, ir pirmasis Palangos burmistras, tai pasakojimai yra pakreipiami įvairiomis linkmėmis“, - pasakojo kultūrinės veiklos koordinatorė-muziejininkė Renata Rachmanovaitė.
Pasinerti į nepamirštamą pažintį su gydytoju, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaru, lietuvių spaudos ir politiniu veikėju J. Šliūpu, paklaidžioti istorinių įvykių takais galės ir vaikai. Muziejuje parengtos net 3 edukacijos moksleiviams: „Amerikos pilietis už Atlanto“, „Jonas Šliūpas istorijos kryžkelėse“ ir „Atrask senąją spaudą“.
Šiandieninė Palanga - tai tvarkingai išgrįstos ir nuvalytos miesto gatvės, išpuoselėti gėlynai, išsilavinę gyventojai, turistų gausiai lankomos vietos. Tačiau ar vaikščiodami šiame mieste kada nors susimąstėte, kaip jis atrodė prieš 100 metų? Kokie žmonės čia gyveno tada, kokie įvykiai purtė to meto visuomenę?
Visa tai jums atskleis iki gruodžio 12 dienos muziejuje eksponuojama senųjų fotografijų paroda „Palanga mūsų“. Čia galėsite susipažinti su istoriniais įvykiais, nutikusiais Palangoje prieš 100 metų, kai Palangos kraštas tapo Lietuvos dalimi.
Kai labai norėsis saulės
Palangos gintaro muziejus. Jaučiate? Jau vien muziejaus pavadinimas spinduliuoja taip greit praėjusios vasaros šilumą ir ramybę... Būtent čia lankytojai gali vėl pajusti jaukų jos alsavimą aplankydami jau nuo gegužės 18 dienos atidarytą metalo menininkės Vitos Pukštaitės-Bružės personalinę parodą - juvelyrinę instaliaciją „Po saule“.
Joje eksponuojami specialiai šiai parodai sukurti naujausi autorės darbai - metalo meno bei autorinės juvelyrikos objektai iš gintaro, emalio, vario, sidabro, geležies, mamuto kaulo ir kitų medžiagų.
Įdomiausia šioje parodoje - instaliacijoje yra tai, kad menininkės sukurti papuošalai eksponuojami ne vitrinose, kaip įprastai būna, o yra nuleisti nuo lubų ant specialių plokščių. Paroda eksponuojama Koplyčios parodų salėje.
„Labai kviečiame žmones joje apsilankyti. Jau vien pavadinimas – „Po saule“ - kiek daug reiškia! Svarbu pabrėžti, kad gintaras, esantis papuošaluose, atlieka saulės šviesos nešėjo vaidmenį. Negana to, lankytojai parodoje pamatys ir didžiulį saulės zuikį, kurį išvydus, patikėkite, pirmiausia norisi šypsotis.
Net pati parodos autorė sakė, kad saulės zuikiai turi būti dideli, nes laimė ir džiaugsmas taip pat turi būti dideli. O tuo labiau kai dienos jau darosi trumpesnės ir niūrios“, - kalbėjo Palangos gintaro muziejaus parodų kuratorė Regina Makauskienė. Ši paroda veiks iki Naujųjų metų.
Parodos ir edukacijos
O ar atsimenate savo paskutines atostogas? Jaučiate, kaip pažiūrėjus į tada darytas nuotraukas ir prisimenant šį neįkainojamą laiką šypsena veide atsiranda savaime? Būtent fotografijos jau nuo seniausių laikų skatino žmones keliauti ir domėtis pasauliu.
Net ir šiandien, pamačius gražius kitų šalių vaizdus internete, giliai viduje tarytum kažkas suvirpa, nes norime to paties - keliauti ir pažinti neatrastus kraštus. Tad apsilankykite Palangos gintaro muziejuje ir išvyskite grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852-1935) fotografijas pristatančią parodą.
Be to, kad XIX a. pabaigoje jis buvo Raudondvario rūmų, kuriuos paveldėjo iš savo senelio, savininkas, be galo mylėjo fotografiją ir dažnai dalyvaudavo įvairiose fotografijos parodose visame pasaulyje. Būtent ši meno sritis jam atnešė didžiulę šlovę.
„Savo fotografijose jis naudodavo įvairiausias technikas ir tie lakštai, ant kurių eksponuojamos nuotraukos šioje parodoje, pažymėti jo paties ranka. XIX a. paskutinį dešimtmetį darytose nuotraukose užfiksuoti gamtos bei įvairių Europos miestų vaizdai. B. H. Tiškevičius buvo be galo įdomus žmogus, daug keliavo.
Labai daug laiko praleido Portugalijoje, Madeiroje, turėjo nuosavą jachtą, pavadinimu „Žemajtej“, kuria plaukiojo po Viduržemio jūrą. Žinoma, pats grafas nei lietuviškai, nei žemaitiškai nemokėjo“, - įdomius B. H. Tiškevičiaus gyvenimo faktus dėstė R. Makauskienė.
O kas gražiau papuošia miestus, negu parkai ir gėlynai? O jeigu juos kūrė dar ir vienas žymiausių kraštovaizdžio architektų - pripažinkite - labai smalsu pamatyti savomis akimis ir užuosti vėjo atneštą rožynų kvapą. Dar vasarą pristatyta XVIII a. ofortų paroda „Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai“ sužavėjo ne vieną muziejaus lankytoją.
Tad atvykite ir jūs! Paroda skirta Lietuvos muziejų kelio „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ programai. O kadangi Palangos Birutės parką ir rožynus, atsiveriančius nuo Palangos gintaro muziejaus terasos, sukūrė žymus to meto kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė, sužinosite tikrai įdomių faktų apie šio menininko gyvenimą bei jo indėlį į Palangos ir kitų gražiausių pasaulio parkų infrastruktūrą.
Palangos gintaro muziejuje taip pat vykdoma daugiau nei 20 įvairių edukacijų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Užsiėmimų temos taip pat labai skirtingos - nuo gintaro pažinimo iki baltų ženklų ir simbolių.
„Šią programą rengėme kartu su menininkais bei mokslininkais. Šios edukacijos dėka galime labiau įsigilinti į kuršių paveldą, sukurti savo pačių ženklą. Taip pat vyksta edukacijos „Vidinis inkliuzų pasaulis“ ir daugybė kitų“, - teigė parodų kuratorė.
„Labai kviečiame apsilankyti ir neįgaliuosius. Mūsų muziejus yra specialiai tam pritaikytas, niekur nėra slenksčių, įrengti liftai. Taip pat turime edukaciją ir kitų programų, skirtų neregiams. Ji vadinasi „Pažinkime gintarą juslėmis“, - kalbėjo R. Makauskienė.
Kelionės laiku ir vaizduotę lavinanti kultūra
<text>Ar žinojote, kad IX a. Birutės kalno papėdėje buvo prekybinė gyvenvietė ir kad Palangoje gyveno ir iš jos įvairius žygius rengė vikingų epochos baltų gentys? Ne? Na, dabar jau žinote! O išgirsti gyvus pasakojimus apie tai galėsite Palangos kurorto muziejuje esančioje pirmojoje Palangos priešistorės salėje.
Čia taip pat pristatoma ir pirmoji legendinė Palangos miesto paminėjimo data, būsite supažindinami su XIII-XVIII a. Palangos apylinkių žvejų gyvenimu ir verslu, Birutės ir Kęstučio bei Naglio kalno legendomis. Būtent šiame muziejuje rasite ir nuolatinę ekspoziciją, kviečiančią lankytojus į interaktyvią kelionę laiku nuo Palangos istorijos ištakų iki šių dienų.
Muziejuje veikia net keturios teminės salės. Antrojoje, grafų Tiškevičių, salėje sužinosite, kokį indėlį kuriant Palangos kurortą įnešė Tiškevičiai, kaip klostėsi vilos „Anapilis“ istorija, taip pat išvysite pirmosios fotografės Lietuvoje Paulinos Mongirdaitės (1865-1924) sukurtą Palangos vaizdų albumėlį „Polonga. Bains de mer“ („Palanga. Jūros maudyklės“) bei pasiklausysite pasakojimų apie žymius žmones, kūrusius ir gyvenusius Palangoje.
Kultūra ir mada - du neatsiejami visų laikų istorinių periodų aspektai. Būtent trečioje Kurorto muziejaus salėje pamatysite, kaip XIX a. skleidėsi paplūdimio kultūra ir mada, o sykiu ryškėja kurorto suklestėjimo epizodai.
Įsivaizduojate, kaip šiandien atrodytų Lietuva, jei Palanga taip ir nebūtų buvusi grąžinta mūsų šaliai? O ar atsimenate, kokios aplinkybės lėmė šį svarbų įvykį? Dar kartą prisiminti, taip pat ir pasidžiaugti, kad šiandien turime Palangos kurortą savo šalies teritorijoje, jums padės ketvirtoji - Palangos šimtmečio salė, kurioje iliustruojami 1918-2018 m. periodo įvykiai, kai Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą 1921 m. Latvija grąžino Lietuvai, svarbiausios tarpukario datos, sovietmečio laikotarpis ir dabartinė Palanga.
Turbūt sutiksite, kad kultūra - puikus būdas ne tik pamaitinti sielą, bet ir išlaisvinti vaizduotę. Todėl Palangos kurorto muziejus kviečia jus aplankyti šių dienų menininkų Konstantino Bogdano ir Tomo Daukšos parodą „Prie Baltijos“.
„Paroda stebinanti, provokuojanti ir gluminanti. Joje lankytojai turiningai praleidžia laiką, bet tik įsijungę vaizduotę. Čia galite paskaityti svetimus laiškus ar palydėti saulę, bet vėlgi - tik vaizduotėje. Kaip sakė menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė, ši paroda „be biudžeto“ - tai lyg vaišės be valgių“, - pasakojo Palangos kurorto muziejaus muziejininkė Gintarė Bertulė.
Muziejuje eksponuojamos parodos ir edukacijos prikaustys ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų dėmesį. Jie taip pat turės galimybę susipažinti su Palangos miesto istorija per itin įtraukiančius edukacinius užsiėmimus „Palanga legendose ir padavimuose“. Čia jie išgirs daugybę pasakų, legendų ir padavimų, susijusių su Palanga. Patikėkite, atėjus laikui palikti muziejų, jūsų mažyliai dar tikrai neskubės išeiti.
Neįvardytas parodos autorius - intriga lankytojams
Palanga visais laikais traukė įvairius menininkus ir intelektualus. Vienas iš jų buvo skulptorius modernistas Antanas Mončys. Būtent Antano Mončio muziejuje veikia nuolatinė jo kūrinių ekspozicija, kurią galėsite išvysti atvykę bet kuriuo metų laiku. Tačiau svarbu paminėti, kad spalio 1-ąją dieną, minint šio Lietuvai svarbaus menininko 100-ąsias metines, buvo atidaryta paroda „Hommage à Serge Lifar“.
„Tai yra ypatinga paroda, nes tiek A. Mončys, tiek Sergejus Lifaras emigravo ir gyveno Prancūzijoje, abu buvo menininkai. Ši paroda tikrai yra išskirtinė ir labai džiaugiamės, kad ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir kituose šalies miestuose gyvenantys žmonės ją gali išvysti. Parodos autoriaus pageidavimu jo autorystė yra neskelbiama.
Todėl, kad pirmenybę jis teikia būtent ukrainiečių kilmės baleto šokėjui S. Lifarui. Žinoma, daugelį šis faktas labai intriguoja ir sukelia dar didesnį susidomėjmą šia paroda“, - kalbėjo Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, skulptoriaus A. Mončio dukterėčia Loreta Birutė Turauskaitė.
„Lankytojai šiuo metu kaip niekad aktyviai lankosi mūsų muziejuje. Yra įvykęs didžiulis pasikeitimas. Kartais pradedu mąstyti, kad gal pagaliau žmonės pradėjo domėtis savo menu, kultūra ir istorija“, - džiaugėsi direktorė. Paroda veiks iki metų pabaigos.
Atvykite į Palangą ir aplankykite šio kurorto muziejus! Patikėkite, kultūros ir įspūdžių patirsite ilgam!
Rašyti komentarą