Pasaulio lietuviai pilietybės išsaugojimą siūlo pripažinti nacionalinio saugumo klausimu

„Jai (Lietuvai – ELTA) ypač reikia, kiek įmanoma daugiau pilietiškų, patriotiškų ir aktyvių piliečių, kurių balsas būtų girdimas ir Lietuvos strateginėmis partnerėmis esančiose valstybėse, nes jose girdimi tik tie, kurie turi tų valstybių pilietybes. Daugiau kaip tūkst. Lietuvos piliečių ir toliau kasmet netenka Lietuvos pilietybės, įgiję kitos respublikos pilietybę“, – spaudos konferencijoje rezoliuciją pristatė komisijos narys Tomas Girnius.

„Tik pilietybė yra visavertis, Konstitucijoje įtvirtintas piliečio ryšys su valstybe, apimantis ne tik teises, bet ir pareigas: ginti Lietuvą, atlikti privalomąją karo tarnybą. Svarbu pripažinti gimimu įgytą Lietuvos pilietybės išsaugojimą Lietuvos nacionalinio saugumo klausimu“, – pabrėžė jis.

Be to, rezoliucijoje siūloma tobulinti Pilietybės įstatymą, išsaugant Lietuvos piliečius.

„Patvirtinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamą Pilietybės įstatymo projektą, leidžiantį kitoje valstybėje privalomą pradinę karo tarnybą atlikusiems arba einantiems asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – taip pat akcentuoja komisija.

Kaip skelbta 2024 m. gegužės pradžioje vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus pataisai priimti nepakako.

Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.

2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat patyrė fiasko.

Parengė šešias rezoliucijas

Tiesa, komisija sesijos metu iš viso parengė šešias rezoliucijas. Vienoje jų raginama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybių bendradarbiavimą pilietinio pasipriešinimo koordinavimo ir visuomenės atsparumo klausimais.

Taip pat Lenkijos lietuvius įtraukti į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, rengiant mokymus apie galimą gyventojų evakuaciją.

Tuo metu kitoje rezoliucijoje dėmesys skiriamas kultūrai ir švietimui, prašoma sukurti centralizuotą, lengvai prieinamą šias sritis apimančią informacinę bazę.

Be to, akcentuojama Lietuvos piliečių integracija į darbo rinką. Siūloma, kad būtų darbinami ar į stažuočių programas priimami piliečiai, ketinantys grįžti į Lietuvą, tačiau vis dar gyvenantys užsienyje.

Dėmesys skiriamas ir kitais metais organizuojamam mokslo ir kūrybos simpoziumui bei strateginių gairių „Globali Lietuva“ įgyvendinimui.

Kaip skelbta, šią savaitę Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija parlamente nagrinėjo Lietuvos diasporos politikos klausimus. Į posėdžius buvo kviečiami Seimo nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenė, įvairių institucijų ir įstaigų atstovai, ekspertai ir visuomenė.