Žmogų jūroje randa ir naktį, ir per rūką
Keturračių Palangos ir Šventosios paplūdimiuose iš viso turima 12, bet du naujieji yra modernesni – pagaminti pagal šiuolaikines technologijas, ekologiški, sunaudoja mažai degalų, dviviečiai.
Pasak gelbėtojų vado Jono Pirožniko, tokiais lengva manevruoti, ypač, kai pakrantėje susitvenkia daugybė poilsiautojų.
Paieškos kamera pritvirtinama ant džipų arba keturračių.
Nedideliu greičiu važiuojant paplūdimiu, ji skenuoja jūrą ir pagal kūno skleidžiamą šilumą bet kokiu oru dieną ar tamsią naktį, net esant tirštam rūkui, 1,5 km spinduliu aptinka, kur tuo momentu yra žmogus, tolimačiu užfiksuoja atstumą bei GPS daviklius.
Koordinatės perkeliamos į droną – dar akimirka, ir nuo važiuojančio automobilio ar keturračio šis jau skrieja nelaimėlio link, numeta jam gelbėjimosi ratą. Vandens motociklais į įvykio vietą tada atskuba ir patys gelbėtojai.
Šiuo metu paplūdimiuose jų dirba 44, iš viso veikia 19 postų.
„Sezonas dar tik prasidėjo – stebime, papildomai postus įrengsime ten, kur matysime žmonių telkiantis daugiausiai“, – sakė Jonas Pirožnikas.
Investuoja į poilsiautojų saugumą
Modernioji vaizdo kamera su gamintojo pritaikyta nuolaida kainavo 3 tūkst. 800 eurų. Lėšų už teikiamas paslaugas Gelbėjimo stotis kasmet gauna iš miesto Savivaldybės, o kam labiausiai reikia, paskirsto patys. Gelbėtojų vado žodžiais, jokie pinigai niekada neatstos žmogaus gyvybės, todėl ir investuojama į poilsiautojų saugumą. Panaudojus pernai pirktąjį droną, praėjusią vasarą buvo išgelbėti du skendę asmenys.
Šventosios paplūdimyje taip pat reikia drono, planuojama jį pirkti, bet, anot J. Pirožniko, tenka laukti, kadangi Europos šalių, o ir didelės pasaulio dalies dronai kol kas daugiausia siunčiami į Ukrainą padėti kariams kovoti prieš Rusijos agresorių.
Kurorto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, pernai Palangoje buvo sulaukta rekordinio poilsiautojų antplūdžio – užfiksuota 1 mln. 300 tūkst. nakvynių.
„Šeimos su vaikais į Palangą atvyksta geros nuotaikos, mūsų tikslas, kad tokie iš čia ir išvyktų, kad jų poilsio neaptemdytų nelaimės.
Dėl to investuojame į saugumą – Baltijos jūra yra pavojinga, joje akimirksniu atsiveria duobės“, – kalbėjo meras.
Anot Š. Vaitkaus, gelbėjimo sistemai plėsti ir išlaikyti Palangos savivaldybės taryba šiemet skyrė 430 tūkst. eurų. Iš šių lėšų išlaikomi ir gelbėjimo postai, kurių iš viso 19.
Du – centrinis Palangoje ir Šventosios gelbėjimo stotyje – veikia visą parą.nvestuoja į poilsiautojų saugumą
Modernioji vaizdo kamera su gamintojo pritaikyta nuolaida kainavo 3 tūkst. 800 eurų. Lėšų už teikiamas paslaugas Gelbėjimo stotis kasmet gauna iš miesto Savivaldybės, o kam labiausiai reikia, paskirsto patys.
Gelbėtojų vado žodžiais, jokie pinigai niekada neatstos žmogaus gyvybės, todėl ir investuojama į poilsiautojų saugumą.
Panaudojus pernai pirktąjį droną, praėjusią vasarą buvo išgelbėti du skendę asmenys.
Šventosios paplūdimyje taip pat reikia drono, planuojama jį pirkti, bet, anot J. Pirožniko, tenka laukti, kadangi Europos šalių, o ir didelės pasaulio dalies dronai kol kas daugiausia siunčiami į Ukrainą padėti kariams kovoti prieš Rusijos agresorių.
Kurorto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, pernai Palangoje buvo sulaukta rekordinio poilsiautojų antplūdžio – užfiksuota 1 mln. 300 tūkst. nakvynių.
„Šeimos su vaikais į Palangą atvyksta geros nuotaikos, mūsų tikslas, kad tokie iš čia ir išvyktų, kad jų poilsio neaptemdytų nelaimės.
Dėl to investuojame į saugumą – Baltijos jūra yra pavojinga, joje akimirksniu atsiveria duobės“, – kalbėjo meras.
Anot Š. Vaitkaus, gelbėjimo sistemai plėsti ir išlaikyti Palangos savivaldybės taryba šiemet skyrė 430 tūkst. eurų. Iš šių lėšų išlaikomi ir gelbėjimo postai, kurių iš viso 19.
Du – centrinis Palangoje ir Šventosios gelbėjimo stotyje – veikia visą parą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą