Eilę metų, dirbdama netoli Gedimino prospekto, matydavau, kaip atrodo Kaziuko mugė. Mediniai rakandai, šaukštai, samčiai, nemadingi drabužiai, odos dirbiniai, papuošalai, maistas – šita betvarkė man visada kelia šiurpą, nes taip ir nesuprantu, kaip žmonės ten kažką gali surasti.
Ir išvis, kaip gali sugalvoti, kad medinį šaukštelį pirksi per mugę? Ir dar – kur jūs tuos medinius šaukštelius naudojat? Ką jau kalbėti apie tai, kad prekybos centre tie rakandai gerokai pigesni, jau neminint fakto, kad galima surasti ir su nuolaida, o ne papildomu antkainiu!
Bet dabar ne apie tai. Jau turbūt supratote, kad esu visiška mugių skeptikė, aš jas uždrausčiau, tačiau šiemet turėjau užsukti, nes vaikui pažadėjau parnešti riestainių.
Taigi, įsukusi į mugę pamačiau net kelias vietas, kur galima įsigyti vadinamų „barankų“. Vienoje vietoje kaina apie 1,50, kitur – 1,70 arba 2 eurai. Ant maišų rašoma – su medumi, su karamele, su cukrumi, becukriai. Riestainių čia – nors vežimu vežk. Žinoma, juk nuo senų laikų žinoma, kad tai svarbiausias mugės atributas ir iš mugės būtina grįžti su riestainiais vaikams.
Įsiutino dviguba kaina
Apėjusi kelias prekyvietes ir pamačiusi dar vieną, vos neaiktelėjau: lygiai tokie patys riestainiai, kone iš to paties maišo, čia pas pardavėją kainavo 5 eurus! Patikslinsiu: 6 riestainiai, suverti ant siūlo, vidury baltos dienos kainuoja 5 eurus. Apiplėšimas!
Kai atgavusi kvapą paklausiau, iš kokių miltų ir ingredientų jie daryti (žinote, dabar populiaru gaminti be glitimo, be laktozės, be cukraus ir be viso kito), gavau atsakymą, kad čia tradiciniai riestainiai.
Nustebau, kad kaina gerokai didesnė negu kitose vietose, tačiau sulaukiau tik šypsenos.
Vis dėlto, turbūt, ne veltui esu mugių priešininkė – ne tik kad dauguma prekybininkų bando parduoti viską, ką tik sugalvoja, bet dar ir kainas užkelia taip, kad jos viršija suvokimo lygį.