Dėdami tašką ant „Brexit“ europarlamentarai priminė britams, kad Lietuvos piliečių diskriminuoti negalima

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, dėl kurio ES ir JK derybininkai susitarė pernai gruodžio 24 d., nustato ES ir Britanijos bendradarbiavimo sąlygas, apimančias laisvą prekybą, žuvininkystę, energetiką, vidaus saugumą ir sąžiningos konkurencijos standartus.

Susitarimas laikinai taikomas nuo šių metų sausio 1 d. ir nustos galioti balandžio 30 d. EP pritarimas būtinas tam, kad susitarimas įsigaliotų visam laikui. 

Trečiadienį ryte paskelbti rezultatai rodo, kad susitarimas patvirtintas 660 EP narių balsavus už, 5 prieš ir 32 susilaikius.

Jis įsigalios po to, kai iki balandžio 30 d. jį galutinai patvirtins ES Taryba, kurioje gali kilti ginčų, nes Prancūzija nėra patenkinta kai kuriomis susitarimo sąlygomis.

Kartu europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES buvo klaida.

Taip pat keliasdešimties EP narių, tarp jų – ir atstovo iš Lietuvos Juozo Oleko, iniciatyva smerkiama mūsų šalies ir kelių kitų Rytų Europos šalių piliečių diskriminacija.

EP „palankiai vertina nediskriminavimo sąlygą valdymo skyriuje, kuria užtikrinama, kad JK, įgyvendindama nacionalinę vizų politiką, negalėtų diskriminuoti ES valstybių narių piliečių trumpalaikių vizų išdavimo srityje; smerkia diskriminuojantį elgesį su kai kuriais ES piliečiais (iš Bulgarijos, Estijos, Lietuvos, Rumunijos ir Slovėnijos), nes jiems Jungtinėje Karalystėje netaikoma ta pati vizos mokesčio tvarka, kaip kitų 22 ES valstybių narių piliečiams, kiek tai susiję su darbo vizų mokesčiais ir rėmimo pažymomis“, – sakoma EP rezoliucijoje.

Ši rezoliucija priimta 578 europarlamentarams balsavus už, 51 prieš ir 68 susilaikius.

Kaip Alfa.lt jau rašė, Didžioji Britanija penkioms rytinėms ES šalims ėmėsi taikyti skirtingas taisykles nei likusioms 22 valstybėms narėms.

Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, atsirado nauji ribojimai ES piliečiams, norintiems dirbti šioje šalyje. Jie privalo išsiimti darbo vizą. 25-ioms šalims, tarp jų – 21 ES valstybei, britai taiko nuolaidą – darbo viza (verslininkams, sveikatos apsaugos, labdaros organizacijų, sezoniniams darbuotojams) kainuoja 55 svarais (63 eurais) pigiau.

Darbdaviai taip pat neturi sumokėti už jų įdarbinimą 199 svarų (228 eurų). Lietuviams, bulgarams, estams, rumunams ir slovėnams nuolaida netaikoma.

Kiek anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius minėtą problemą iškėlė susitikime su JK ambasadoriumi Lietuvoje Brianu Olley.

Lietuvos ir dar keturių šalių ambasadoriai ES nusiuntė laišką už santykius su Didžiąja Britanija atsakingam viceprezidentui Marošui Ševčovičiui ir buvusiam „Brexit“ derybininkui, Komisijos pirmininkės specialiajam patarėjui Micheliui Barnier. Laiške reikalaujama nedelsiant iškelti diskriminacijos klausimą aukštesniu lygiu – ES ir Jungtinės Karalystės Partnerystės Taryboje, kurios kopirmininku yra M. Ševčovičius.

Britai teigia, kad Lietuva ir kitos keturios šalys nėra prisijungusios prie 1961 m. Europos Tarybos socialinės chartijos, numatančios supaprastintą darbo vizų išdavimą.

Tačiau Lietuva, kaip ir kitos keturios ES valstybės narės, kurioms nepritaikytas mokesčio sumažinimas, yra prisijungusios prie modernesnės 1996 m. Europos Tarybos socialinės chartijos (prie šios Chartijos nėra prisijungusi Jungtinė Karalystė).

Tiesa, diplomatai priduria, kad sprendimas taikyti diskriminacinį darbo vizos mokestį galioja tik nuo 2021 m. sausio 1 d. į JK atvyksiantiems Lietuvos piliečiams.

Šiuo metu ten gyvenančių ir nuolatinio arba nenuolatinio gyventojo statusą įgijusių Lietuvos piliečių teisės yra apsaugotos nuo 2020 m. vasario 1 d. galiojančiu ES ir Jungtinės Karalystės Išstojimo susitarimu.