Pasilakstymai paspirtukais gali paploninti piniginę ir keliais tūkstančiais (1)

Pirmajam vasaros mėnesiui einant į pabaigą, žmonių, kurie yra nukentėję nuo elektrinių paspirtukų, - labai daug. Nukenčia praeiviai ir net patys šią transporto priemonę vairuojantys asmenys. Traumos po šių pasivažinėjimų būna labai skaudžios ir kartais net labai sudėtingos.

Kiekvieną kartą išėję į gatvę, turime būti labai budrūs. Žmonių, kurie važinėjasi su elektriniais paspirtukais - sparčiai daugėja. Vieni asmenys su šia transporto priemone važiuoja pagal taisykles, o kiti - taip, kaip išmano.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties (KGMPS) vyriausioji gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigia, kad kiekvieną dieną greitoji pagalba vyksta gelbėti žmonių, kurie yra nukentėję nuo elektrinių paspirtukų.

„Po neatsargių pasivažinėjimų paspirtukais dažniausiai pasitaikanti trauma - kaulų lūžiai. Dažnai susiduriame net ir su atvirais kaulų lūžiais“, - pasakojo N. Dambrauskienė. Specialistė pridūrė, kad taip pat dažnai pasitaiko galvos traumų, nubrozdinimų ant įvairių kūno vietų.

KGMPS vyr. gydytojo pavaduotoja perspėjo, kad liesti žmogų, kuris yra nukritęs nuo paspirtuko ir stipriai susižeidęs - negalima. „Judinti žmogų, kuriam yra lūžęs kaulas, labai pavojinga. Iš didžiulio noro padėti kitam mes galime tik jam pakenkti. Pagalbos metu yra įmanoma nutraukti raiščius, pažeisti kraujagysles, o visa tai pablogina esamą paciento būklę“, - tikino N. Dambrauskienė.

Policijai - daug darbo

Dažniausias elektrinių paspirtukų pažeidimas - greičio viršijimas. Pagal KET taisykles su paspirtuku galima važiuoti 3-7 km/h greičiu, o žmonės su jais lekia 30 km/h greičiu.

„Nesilaikantys greičio taisyklių paspirtukų vairuotojai finansiškai labai rizikuoja. Pavyzdžiui, sulaužęs žmogui dubens kaulus, ranką ar koją, paspirtuku važiavęs asmuo nukentėjusiam atlygindamas žalą gali sumokėti ir apie 5 000 tūkst. eurų. Todėl manau, kad viršyti greičio su paspirtuku tikrai neapsimoka“, - tikino Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Kitas labai dažnai pasitaikantis pažeidimas yra, kad vaikai važiuodami šia transporto priemone nedėvi šalmų, nors asmuo iki 18 metų privalo dėvėti šalmą. Pilnamečiui asmeniui šalmas yra tik rekomenduojamas.

Pasiteiravus, ar dažnai policija tikrina paspirtukus vairuojančių žmonių blaivumą, M. Džermeika patikino, kad tai yra daroma kiekvieną dieną.

„Ypač stengiamės tikrinti “Bolt„ paspirtukus, nes jais iš Klaipėdos senamiesčio į namus labai dažnai važiuoja neblaivūs asmenys“, - pasakojo pareigūnas. Už šį pažeidimą neblaivūs asmenys yra baudžiami pinigine bauda.

Ką daryti, kad situacija pagerėtų?

„Policija visada aštriai pasisako, kad valstybė elektrinių paspirtukų klausimais tikrai nesirūpina Lietuvos žmonių saugumu ir visą kaltę suverčia policijai. Mes ne kartą politikams sakėme, kad reikia imti pavyzdį iš Vokietijos, Olandijos. Įteisinkim, kad paspirtuką galėtų vairuoti tik pilnamečiai asmenys, taip pat tegul atsiranda prievolė paspirtuką apdrausti. Liepkime visiems asmenims dėvėti šalmą, kuris tikrai apsaugo žmogų nelaimės metu. Keli tokie labai reikalingi įstatymai padėtų išvengti tiek daug žmonių traumų ir ašarų“, - kalbėjo Mindaugas Džermeika.

Raktažodžiai
Taisyklės atsiras, kai gatvėje paspirtuko bus nukaltas koks Seimo narys ar jo vaikas.
Zz, 2021-06-25 07:03
Sidebar placeholder