Pedagogų deficitas: mokyklos ieško išsigelbėjimo

Kaip naujienų portalui VE.lt sakė Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos direktorė Živilė Kiškionytė, šiemet mokykla atsisveikino su dviem matematikos mokytojomis.

„Viena išėjo užtarnauto poilsio, kita pasirinko kitą įstaigą. Su lietuvių kalbos mokytojomis taip pat turime didelę problemą. Viena pedagogė iš viso išeina į kitą sritį, dar vienai krūvis yra milžiniškas. Gimnazijose mokytojų atsakomybė didelė: krūviai, rašinių tikrinimas, rašymas, reikia įdėti daug darbo. Gal todėl niekas neskuba šių darbų imtis. Šių dalykų mokytojų tiesiog nėra, jie neateina, apie tai, kad mes turėtume iš ko rinktis, net nekalbame. Studentai į mokyklas eiti nenori, turi kitų darbų. Situacija sudėtinga. Reikia esminių pokyčių, sprendimų, nes susitikę su kitų mokyklų vadovais tik ir girdime, kad trūksta ir trūksta“, - sako Ž. Kiškionytė.

„Vėtrungės“ gimnazija ieško dviejų matematikos ir dviejų lietuvių kalbos mokytojų. Ne išimtis ir kitos mokyklos.

„Ąžuolyno“ gimnazijai taip pat trūksta lietuvių kalbos mokytojo, „Varpo“ - lietuvių ir matematikos, „Žemynos“ - taip pat.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Simonos Šliogerienės teigimu, mokytojų ieško 8 gimnazijos ir 4 progimnazijos. Didžiausias poreikis yra lietuvių kalbos ir literatūros (6,25), matematikos (5,36) mokytojų. Dar trūksta fizikos, anglų kalbos, chemijos, pradinio ugdymo mokytojų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra oficialiai pristatytoje 2026-2031 metų pedagogų poreikio prognozavimo ataskaitoje rašo, kad šalyje šiuo metu fiksuojamas maždaug 600 mokytojų trūkumas, o nesiimant skubių sisteminių veiksmų, per ateinančius penkerius metus šis skaičius išaugs iki 6000 specialistų.

Ataskaitos duomenimis, didžiausias poreikis šalyje prognozuojamas kalbų specialistams bei tiksliųjų mokslų mokytojams.

Priešinga situacija stebima pradinio ir ikimokyklinio ugdymo sektoriuje. Dėl demografinių pokyčių ir mažėjančio vaikų skaičiaus, šių pedagogų mokyklose netrūksta.

Remiantis tyrimais, pagrindinėmis problemomis išlieka vyresnis pedagogų amžius ir didelė profesinio perdegimo rizika.

Statistikos duomenys rodo, kad kasmet į ugdymo studijų programas įstoja apie 2000 studentų, tačiau baigę mokytis mokyklose dirbti lieka vos 900 absolventų.