Pirmasis karo šokas praėjo: dalis savanorių nebėra tokie entuziastingi

„Pradžioje jautėme išties didelį spaudimą iš savanorių, žmonės mums rašė per socialinius tinklus, skambino vis klausdami, kada galės pradėti savanoriauti.

Turėjome visus raminti, nes tai nėra labai greitas procesas, visų pirma savanoriai turi baigti pradinius mokymus, sužinoti daugiau apie organizaciją, humanitarinius principus ir paramos dalijimą, taip pat kaip teikti pirmą psichosocialinę pagalbą, nes kalbama apie pagalbą krizės paliestiems žmonėms, kurie yra jautresni.

Todėl visas savanorių įveiklinimo procesas šiek tiek užtruko“, – Alfa.lt sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Dabar žmonės grįžo prie rutinos, savo darbų, tad būna ir tokių dienų, kai savanoriai prisiregistruoja į pamainą, bet tiesiog neateina.

Nevyriausybinės organizacijos atstovė teigia, kad šiuo metu norinčių padėti mažėja, esą dalis pavargo arba grįžo prie savo įprasto gyvenimo ritmo, todėl skirti papildomo laiko savanoriavimui nebegali.

„Dalis savanorių nebėra tokie entuziastingi, nes praėjo pirmasis karo šokas, kai dauguma žmonių, vedami emocijų, norėjo veikti čia ir dabar. Dabar žmonės grįžo prie rutinos, savo darbų, tad būna ir tokių dienų, kai savanoriai prisiregistruoja į pamainą, bet tiesiog neateina.

Nemažai žmonių savanoriauja nuo pirmų dienų iki šiol.

Kiti, natūralu, pavargo ir nori pailsėti. Dalis savanorių atkrito, nes nemokėjo rusų kalbos“, – nuogąstavo L. Lesauskaitė.

Iki prasidedant karui Ukrainoje, Lietuvos Raudonasis Kryžius turėjo 3,5 tūkst. savanorių. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovės, šiuo metu organizacijoje jų yra penkis kartus daugiau.

„Pirmomis karo dienomis paskelbėme žinutę žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, kad mums reikia ir reikės dar daugiau savanorių.

Per pirmas 5 dienas pririnkome jų 12 tūkst., o šiuo metu iš viso naujų savanorių turime net 17 tūkstančių“, – tikino organizacijos komunikacijos vadovė.

Alfa.lt