Po dronų atakos - kalbos apie Baltijos šalių sunaikinimą

„Pskovas yra prie pat NATO sienos. Iš kur pakilo dronai? Nejau iš Ukrainos?

Iš Baltijos šalių teritorijos?

Jeigu taip, Baltijos šalis reikia sunaikinti. Nušluoti nuo žemės paviršiaus", - neapykanta tryško Kremliaus ruporu vadinamas V.Solovjovas.

Tiesa, šioms jo mintimis nepritarė pačios Rusijos karinės srities specialistai.

Bendraudamas su RTVI karinis ekspertas Vladimiras Gundarovas nurodė, kad dronai galėjo būti paleisti iš Ukrainos šiaurės rytuose esančios Chmelnickio srities.

Priešlėktuvinės gynybos muziejaus direktorius, atsargos pulkininkas Jurijus Knutovas taip pat nepritarė versijai, kad dronai galėjo pakilti iš Baltijos šalių.

„Atmetu bet kokią oro atakos iš Baltijos šalių tikimybę, nes tai reikštų, kad NATO šalys užpuolė Rusijos karinį objektą ir pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą", - pabrėžė jis.

Dūmos Gynybos komiteto nario Viktoro Sobolevo nuomone, Pskovo oro uostą atakavę bepiločiai buvo paleisti iš neutralių vandenų, o Rusijos priešlėktuvinę gynybą būtina stiprinti.

„Greičiausiai dronai buvo paleisti iš neutralių vandenų akvatorijos. Nes nei Lietuva, nei Latvija, nei netgi Lenkija be Jungtinių Valstijų pritarimo, vargu bau ar būtų ryžusios paleisti juos iš savo teritorijos.

O štai ataka iš neutraliuose vandenyse esančių laivų labai tikėtina. Bet tik ne iš Ukrainos, nes ji yra per toli", - nurodė deputatas.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad antskrydį surengė Ukraina.

„Sėkmingai panaudojus mūsų toliašaudę ginkluotę smogta už 700 km buvusiam taikiniui", - pasidžiaugė šalies vadovas.

Bepiločiai Pskovo oro uostą atakavo naktį į rugpjūčio 30 d. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė apie užsidegusius karinius - transportinius lėktuvus Il-76. Agentūros TASS teigimu, buvo apgadinti keturi orlaiviai.

Bepiločiai Pskovo oro uostą atakavo naktį