Pokyčiai Muitinės sistemoje: žada mažinti biurokratizmą ir padėti verslui

Pertvarka siekiama Lietuvos muitinės sistemos institucijas sujungiant į vieną juridinį asmenį – Lietuvos muitinę.

Pokyčiais norima didinti muitinės veiklos efektyvumą ir skaidrumą, paspartinti sprendimų priėmimą ir muitinės paslaugų teikimą.

„Pertvarka supaprastins muitinės valdymo struktūrą ir sudarys prielaidas užtikrinti efektyvesnę bei nuoseklesnę muitinės veiklą visoje šalies teritorijoje. Optimizavus vidaus administravimą, atlaisvinti žmogiškieji ištekliai bus nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia – į muitinės postus, pasienį ir tarptautinių sankcijų kontrolės sritį. Tai svarbu tiek stiprinant Lietuvos saugumą, tiek kuriant palankesnes sąlygas verslo konkurencingumui“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Lietuvos muitinės sistemą sudaro Muitinės departamentas, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos, veikiančios kaip atskiri juridiniai asmenys.

Nors dalis funkcijų – centralizuotos, galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja kiekvieną įstaigą savarankiškai tvarkyti finansų, turto ir dokumentų valdymą.

Dėl to kartojasi administraciniai procesai, didėja sąnaudos ir mažiau išteklių lieka pagrindinėms muitinės funkcijoms.

"Įstatymų pakeitimais siūloma visas muitinės įstaigas sujungti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos muitinę. Vietoj dabartinio Muitinės departamento, teritorinių ir specialiųjų muitinių būtų suformuota viena organizacinė struktūra su biurais, departamentais, valdybomis, skyriais, muitinės postais ir mokykla", - teigia Finansų ministerija.

Manoma, jog visiškai centralizavus administracines funkcijas ir suvienodinus veiklos standartus, administravimo sąnaudos sumažėtų iki 30 procentų.