Populiariausių studijų aukštosiose mokyklose kaina: už kai kurias teks pakloti tūkstančius

Populiariausių programų dešimtukai

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) 15min pateikė populiariausių studijų programų dešimtukus pagal pirmąjį stojančiųjų prioritetą.

Tarp universitetų populiariausia medicina Vilniaus universitete (VU), antroje vietoje – medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), trečioje – psichologija VU.

Tarp kolegijų – populiariausia bendrosios praktikos slauga Vilniaus kolegijoje, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Kauno kolegijoje, tarptautinis verslas Vilniaus kolegijoje ir kosmetologija Kauno kolegijoje.

Brangiausios studijos – LSMU

Populiariausių studijų programų dešimtukas metai iš metų keičiasi nežymiai, abiturientai ir vėl daugiausia renkasi medicininės krypties studijas, kurios brangiausios – LSMU.

Medicinos mokslai šioje aukštojoje mokykloje pirmus trejus studijų metus atsieis po 5135 eurus kasmet, nuo ketvirto kurso – po 6572, o odontologija dar brangiau – atitinkamai 7819 ir 9211 eurų.

VU studijos kiek pigesnės: vienas kursas medicinos mokslų atsieis 5100 eurų, psichologijos – 3254, teisės – 2750, kūrybos komunikacijos – 2704, programų sistemų – 3600 eurų, ekonomikos ir finansų – 2760.

Tarp populiariausių abiturientų pasirinkimų esanti teisė ir ikiteisminis procesas Mykolo Romerio universitete atsieis 2704 eurus už vieną kursą, programų sistemos Kauno technologijos universitete – 3524 eurus.

Kolegijose studijos pigesnės

Lietuvos kolegijose mokslai – kiek pigesni nei universitetuose, tačiau ne visi, čia yra programų, kurių kainos panašios.

Bendrosios praktikos slauga, higieninė ir dekoratyvinė kosmetologija, taip pat ir kineziterapija Vilniaus kolegijoje vieniems metams kainuos po 2640 eurų, vaikystės pedagogika – 3000, tarptautinis verslas – 1980 eurų.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vienas kursas Kauno kolegijoje kainuos 2915 eurų, kosmetologija ir bendrosios praktikos slauga – po 2535, logistika – 1853.

Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika vieniems metams Klaipėdos valstybinėje kolegijoje atsieis 2535 eurus, tiek pat kainuos ir bendrosios praktikos slauga Alytaus kolegijoje bei automobilių techninis eksploatavimas Kauno technikos kolegijoje, estetinė kosmetologija Socialinių mokslų kolegijoje – 2680.

Už studijas – ir 17 tūkst. eurų

Švietimo ministerijos 15min pateiktais duomenimis, brangiausios Lietuvoje yra orlaivių pilotavimo studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Jų kaina – 17 tūkst. eurų.

Taip pat brangios muzikos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupės studijos – 7,8 tūkst. eurų.

Mažiausią studijų kainą turi lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų krypčių studijos, istorijos, filosofijos, socialinio darbo, verslo, viešosios vadybos, politikos, teisės, ekonomikos ir kt. studijos.

Jų kaina – 2,7 tūkst. eurų.

Ministerija primena, kad įstojus į nemokamą studijų vietą, šias mokslų kainas dengs valstybė.

Aukštosios mokyklos pačios nustato studijų kainas, kuriose, pasak ministerijos, atsižvelgiama į išlaidas, būtinas vykdyti studijas.

Tai – prekės ir paslaugos, būtinos įgyvendinti studijų programas, dėstytojų, kaina taip pat apima mokslo darbuotojų ir kitų su studijomis susijusių specialistų darbo užmokestį bei finansines skatinimo priemones, skirtas studentams.

Studijų kaina priklauso ir nuo to, ar studijų procese daug individualaus darbo su studentu bei darbo laboratorijose, ar reikalinga specifinė įranga bei medžiagos, ar studijų procesas organizuojamas pogrupiais.

Kainos būsimų studentų nepradžiugins

Šiemet valstybinio brandos matematikos egzamino neišlaikė kiek daugiau nei trečdalis jį laikiusiųjų, kurie turės patikrinti studijų kainoraščius.

Jeigu, žinoma, nepasirinks ateities kurti kitomis kryptimis arba palaukti metus ir egzaminą perlaikyti.

Matematikos egzaminą išlaikyti privaloma, jeigu nori pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą.

Matematikos egzaminas yra privalomas stojant į aukštąją mokyklą, kainos nėra specifinė tema, apie kurią diskutuoja abiturientai.

Moksleiviai tiesiog mato, kad jeigu neišlaiko egzamino, tai yra keli pasirinkimai – arba pasiimti laisvus metus ir egzaminą perlaikyti, arba ieškoti studijų, kurios yra pigesnės“, – 15min sakė Lietuvos moksleivių sąjungos vadovė Karolina Pralgauskytė.

„Jie galbūt tada pasirinks ne mediciną, o psichologiją – kažką iš panašios krypties“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, studijų kainos būsimų studentų nepradžiugins.

„Jeigu žiūrėtume į regionus, tai finansinės galimybės kai kurių yra šiek tiek mažesnės, tai tos studijos kainos, kurios yra ir keli tūkst. eurų, tikrai nėra džiuginančios“, – teigė šalies moksleiviams atstovaujanti mergina.

Su tuo, jog kainos būsimiems studentams yra kiek per didelės, sutinka ir Lietuvos studentų sąjungos vadovas Vytautas Kučinskas.

Jis 15min teigė, kad dabar esančios studijų kainos ne visiems prieinamos.

„Realistiškai vertinant, tai nelabai, nes tai, ką mes turime, lietuviškos studijų kainos išreikštos labai paprastu principu – tiek, kiek valstybė finansuoja, kokia yra norminė studijų kaina, tai lygiai tiek pat aukštoji mokykla pasiima ir iš studento, mokančio už studijas“, – kalbėjo organizacijos vadovas.

„Jeigu vertintume lietuviškas ekonomines galimybes, tai manyčiau, kad kainos yra per didelės. Vadinasi, tada jau reiktų kalbėti apie galimus sprendimo būdus“, – pridūrė jis.

Vienas iš būdų, jeigu įstojai į mokamą vietą, – imti paskolą, tačiau jų studentai, anot sąjungos prezidento, vengia ima. Kitas variantas – darbas studijų metu, tačiau tai gali kliudyti mokslams.

Dėl to, pasak V.Kučinsko, galima būtų ieškoti išeičių iš dalies finansuojant studijas.

„Galima būtų taikyti tam tikrą dalinę studijų kainos kompensaciją, nes dabar yra arba valstybės finansuojama, arba nefinansuojama vieta – nėra tarpinio varianto“, – svarstė Studentų sąjungos vadovas.

Kviečiamų į mokamas vietas – šiemet daugiau

Penktadienį abiturientai sulaukė kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose. Pasak švietimo viceministro Gintauto Jakšto, šiemet daugiau jaunuolių ketina mokytis mokamose vietose.

„Yra šiek tiek daugiau kviečiamųjų į valstybės nefinansuojamas vietas – papildomai maždaug virš tūkstančio. Dauguma jų yra tokių, kur ne tik su matematika turėjo problemų“, – 15min sakė viceministras.

Jis įsitikinęs, kad geriau tokiems jaunuoliams būtų daryti metų pertrauką, perlaikyti egzaminą ir stoti kitą vasarą.

„Mano supratimu, jie turėtų daryti metų pertrauką, per ją apsispręsti, ką nori daryti. Jeigu nori sukti į studijas, turėtų investuoti į tai savo laiko ir pasiruošti“, – teigė G.Jakštas.

„Įstoti nepasiruošus yra savęs apgaudinėjimas, savo laiko ir lėšų švaistymas, nes matome, kad didelė dalis pasiima paskolas studijoms, jas atidavinėja 10 metų, o dirba darbą, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, net ir įstojus į mokamą vietą, nereiškia, kad visus studijų metus ir reiks mokėti – galbūt pasiseks pademonstruoti puikius rezultatus ir pelnyti nemokamą vietą studijų metu.