Potvynių prevencijai – investicijos į melioracijos sistemas

Siekiant mažinti potvynių riziką, jau atlikta nemažai melioracijos statinių, pralaidų ir kitų objektų tvarkymo darbų. Dalis suplanuota ir šiemet.

Rekonstruoti dideli objektai

Potvyniai ne tik intensyvėja, bet ir ilgėja jų trukmė, jie prasideda anksčiau. Štai pernai pakilęs vandens lygis upėse, mariose didelę dalį gyvenamųjų ir žemės ūkio paskirties teritorijų užliejo vasario mėnesį. Intensyvesnis potvynis buvo užfiksuotas Priekulės seniūnijoje.

Šiemet pirmieji signalai apie prasidėjusį potvynį pasiekė jau sausio mėnesio pradžioje.

„Deja, prieš 50 ir daugiau metų įrengtos drenažo sistemos yra visiškai nusidėvėjusios, todėl į melioracijos problemoms spręsti skirtus projektus ir darbus investuojame nuolat, ir ne tik iš Savivaldybės biudžeto.

Žemės ūkio ministerija kasmet mums skiria 456 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto pernai buvo skirta 125 tūkst., o šiemet – 70 tūkst. eurų. Savivaldybė taip pat prisideda prie ES iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo.

Vien pernai iš viso atlikta darbų už daugiau nei pusę milijono eurų“, – sako Administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.

Liepos mėnesį Priekulės seniūnijoje atlikta Brukšvų siurblinės bei tilto per griovį rekonstrukcija Brukšvų ir Jokšų polderiuose. Brukšvų siurblinė buvo rekonstruota iš esmės: atliktas esamo pastato vidaus ir fasado remontas, pastatytas naujas priestatas, jame įrengta šachta ir į ją įleistas papildomas – trečiasis siurblys, be to, pakeisti vamzdžiai, rekonstruotos Svencelės kanalo dugno ir šlaitų gelžbetoninės plokštės ties vandens įtekėjimu į siurblinę, naujai įrengtas vandens ištekėjimo antgalis Karaliaus Vilhelmo kanale, sutvarkyta siurblinės aplinka.

O Jokšų polderyje rekonstruotas tiltas per griovį: suremontuota važiuojamoji dalis, pakeisti turėklai, sumontuoti lietaus surinkimo latakai.

Buvo atlikta ir Stragnų pylimo rekonstrukcija, kuriai iš Savivaldybės biudžeto skirta daugiau nei 51 tūkst. eurų. Pašalinti tankūs krūmai, menkaverčiai medžiai, išrauti kelmai, užlygintos duobės, paaukštintas ir suformuotas pylimas, pažeisti plotai išlyginti ir pylimas apsėtas žole.

Melioracijos griovių būklė pagerinta ir Liaunų bei Priekulės II kaimuose, Antkoptyje. Įgyvendinti ir melioracijos griovio (upelio) Rokupio remonto darbai, išvalyta Smeltalės upelio atkarpa ir trys melioracijos grioviai.

Rengiami svarbūs projektai

Ne ką mažiau darbų laukia ir šiemet – bus tvarkomi valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, didės melioracijos griovių ir pylimų priežiūros darbų apimtys. Baukštės polderio vandens siurblinėje planuojama įrengti automatinę vandens lygio fiksavimo sistemą.

Kasmet dvi gyvenvietės, kurios yra šalia šios siurblinės, susiduria su potvynių pavojumi. Tikėtina, kad įrengta sistema padės operatyviai spręsti su potvyniu susijusias problemas.

„Numatytas Cypos upelio dalies, pralaidų Vanagų ir Šilininkų kaimuose remontas, polderių siurblinių eksploatacija. Papildomas dėmesys bus skiriamas naujai išvalytų, suremontuotų, rekonstruotų pylimų, upelių, melioracijos griovių priežiūrai.

Bus šienaujama dvigubai daugiau objektų nei pernai. Toliau bus teikiamos hidrotechninių statinių – užtvankų apžiūros paslaugos. Bus stebima ir fiksuojama užtvankų būklė, taip užkertant kelią galimoms avarijoms“, – būsimus darbus vardija Č. Banevičius.

Šiemet planuojama parengti ir nemažai techninių darbo projektų. Tai – Jokšų ir Drevernos polderių pylimų remonto, Cypos ir Lašupio upelių remonto techniniai projektai.

Taip pat planuojama koreguoti Jokšų polderyje esančių melioracijos griovių ir Pjaulių sausinimo siurblinės rekonstrukcijos techninį darbo projektą ir dėl papildomo finansavimo jam įgyvendinti kreiptis į Žemės ūkio ministeriją.

„Didelių išteklių reikalauja valstybinės svarbos objektų – polderių siurblinių priežiūra ir eksploatacija. Klaipėdos rajone iš viso veikia 7 siurblinės. Periodiškai atliekama siurblinėse sumontuotų vandens perpumpavimo siurblių techninė apžiūra, pagal poreikį – jų remontas.

Šiais metais norime įsigyti vieną naują siurblį“, – sako Č. Banevičius.

Kasmet atliekami ir planiniai melioracijos statinių ir sistemų remonto darbai.

Problemos sprendžiamos operatyviai

„Dėl melioracijos sistemų gedimo nuolat sulaukiama gyventojų pranešimų. Kasmet jų gaunama apie 40–50. Į pranešimus reaguojama operatyviai, nedelsiant vykstama į vietą, vertinama situacija ir pagal galimybes atliekami melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimai“, – sako Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.

Pernai suremontuotos 57 drenažo žiotys, daugiau nei 1 km drenažo rinktuvų, išvalyti grioviai, pralaidos, drenažo šuliniai. Net 96 drenažo žiotys pakeistos naujomis, įrengti nauji įvažiuojamieji keliai, kurie padės ūkininkams lengviau pasiekti savo laukus.

„Atsakingai elgtis prašome ir gyventojų. Nemesti šiukšlių ir įvairių statybinių atliekų į melioracijos griovus, nes taip didėja tikimybė užkimšti upės vagą ir pakelti vandens lygį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės apie kilusias problemas nepraneša Savivaldybei, o patys imasi jas spręsti, pavyzdžiui, savavališkai montuoja vamzdžius.

Tačiau praktika rodo, kad trumpalaikiai sprendimai nėra efektyvūs ir Savivaldybei vėliau tenka spręsti problemas, kurių galėjo apskritai nebūti, ir tai reikalauja daugiau lėšų ir energijos“, – sako direktoriaus pavaduotojas Č. Banevičius.