Pramonininkai nori mažiau biurokratijos ir stabilių mokesčių
(1)Pramonininkų atstovai diskusijose su politikais akcentavo, kad labai svarbus verslui yra mokesčių sistemos stabilumas.
Kvietė diskutuoti dėl progresinių mokesčių atsisakymo nuo tam tikros ribos, kad būtų galima pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Taip pat verslui ypač svarbus yra kapitalo prieinamumas, kas yra tiesiogiai susiję su bankų veikla Lietuvoje ir jų apmokestinimu. Ir, žinoma, negalėjo būti nepaliesta karo tematika.
Lietuviškas kapitalas
„Kiek mes gynybos pramonės turime šiandien Lietuvoje? Beveik visus pirkimus vykdome užsienyje. Lietuvos pramonininkai šiandien akcentuoja, kad Lietuvos verslas prie to gali ženkliai prisidėti.
Norėtųsi, kad ir kokios kompanijos ateitų, kad jose dalyvautų lietuviško kapitalo įmonės“, - sakė KPA prezidentas ir AB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Anot jo, tam reikia įstatyminės bazės pakeitimų. Reikia supaprastinti procedūras, sertifikuojant įmones, kurios gali gaminti komponentus.
Taip pat suteikti papildomą finansavimą, kad būtų galima operatyviai suteikti ir išplėsti gamybinius pajėgumus, kurie tarnautų Lietuvos aprūpinimui gynybos srityje.
„Jei mes nepasitikėsime verslu ir nepadarysime jam “žalio„ kelio, visi pinigai, kuriuos šalies žmonės sutelks gynybiniame fonde, bus išvežti iš Lietuvos, o vertybė bus sukuriama kitose šalyse, tad mes būsime pastumdėlių vietoje, o šito nesinorėtų“, - kandidatų į Seimą dėmesį atkreipė R. Juška.
Jis pateikia pavyzdį, kad JAV, skirdamos paramą kariaujančiai Ukrainai, didelę dalį tų lėšų nukreipia į savo gynybos pramonę, kuri sukuria komponentus, reikalingus gynybai.
Todėl ir Lietuva turėtų lygiuotis, kad bent 30 procentų biudžeto, skiriamo gynybos pramonei, būtų panaudota Lietuvoje. Tai būtų didelis indėlis į šalies BVP, darbo vietų kūrimą.
„Turim puikių inovacijų, pasaulinio lygio technologinių kompanijų, mokslinių tyrimų, kurie gali būti panaudoti Lietuvos gynybos pramonei sukurti“, - lūkesčius partijų atstovams išsakė R. Juška.
Brangus valdymas
„Šiandien tikriausiai niekas negali pasakyti, kiek prie ministerijų yra prikurta agentūrų, viešųjų įstaigų, kuriose dirba šimtai darbuotojų ir kurių veikla kelia mums klausimų.
Kaip pavyzdį pasakysiu - Skurdo mažinimo tarnyba, arba prie Švietimo ministerijos veikiančios agentūros, kurios reguliuoja užklasinę moksleivių veiklą, moksleivių delegavimą į įvairius pasaulinius konkursus“, - kalbėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.
Jis pastebi, kad valstybės aparato valdymo išlaidos pastaraisiais dešimtmečiais tik auga, tačiau ar iš tikro tai yra reikalinga.
„Tas funkcijas turėtų vykdyti pačios ministerijos arba jas deleguoti privačiam verslui. Taupyti pinigus mokame, tačiau kai tai yra valstybės pinigai, išlaidos, ne visada esame pakankamai santūrūs“, - pažymi A. Kuzmarskis.
„Visų partijų, kurios dalyvauja rinkimuose, programose, kalbama apie biurokratijos mažinimą. Ir mes matome, ir politikai mato, kad valstybės valdymo išlaidos yra didelės, kad yra vietos pasispausti.
Lietuvos pramonininkų konfederacija išskiria tris polius, kur matytų galimybę mažinti biurokratiją“, - akcentavo KPA viceprezidentė advokatė Regina Derkintytė-Kaupienė.
Anot jos, iki 2027 metų verslas tikisi, kad administracinė našta būtų sumažinta bent 30 procentų.
Pramonininkai siūlo, kad nauji reikalavimai verslui būtų priimami trumpam kelerių metų laikotarpiui, po kurių būtų sprendžiama, ar jie toliau reikalingi.
„Priimti naujus reikalavimus panaikinant senus - kad nebūtų, jog tų reikalavimų skaičius auga“, - teigė R. Derkintytė-Kaupienė.
Anot jos, kitas lūkestis yra iki 2030 metų sumažinti kaštus viešajame sektoriuje bet 20 procentų. Turi būti išnagrinėtos galimybės sujungti institucijas.
„Norėtųsi, kad būtų tiek tarnautojų, kiek reikalinga mūsų valstybei aptarnauti. Jei mažėja gyventojų skaičius, tai atitinkamai turi mažėti ir tarnautojų skaičius.
Jei nuperkama milijonus kainuojanti kompiuterinė programa, atitinkamai turėtų mažėti ir tarnautojų, dirbančių rankinį darbą, skaičius. Juos turi pakeisti technologinis progresas“, - kalbėjo R. Derkintytė-Kaupienė.
Taip pat ji išsakė pramonininkų lūkestį, kad jau per ateinančius dvejus metus verslo atstovai daugiau būtų pakvieti į valstybės valdymo struktūras. Pirmiausia dirbant valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose.
Migracijos politika
„Vilnius ir Kaunas jau turi inžinerinių kompetencijų centrus, tačiau Klaipėdoje jo mes vis dar nematome, nors su Švietimo ministerija buvo kalbėta ne vieną kartą ir buvo žadėta ne vieną kartą“, - akcentavo Vakarų laivų gamyklos personalo direktorė Ala Minkevičienė.
Anot jos, verslui būtų labai svarbu padidinti dabar esančią juokingą 200 eurų per metus neapmokestinamą sumą darbuotojų naudoms.
Tokia suma galėtų siekti 1 000 eurų ir naudingai galėtų būti naudojama darbuotojų sveikatinimo paslaugoms. Nuo to laimėtų ir sveikatos sektorius.
„Kita tema yra užsieniečių kvotos. Į jas papuola ir reeksportuojami užsieniečiai. Pagal tai, kas dabar vyksta, mes remiame užsienio valstybes“, - pažymi A. Minkevičienė.
Anot jos, įdarbinimu užsiimančiose įmonėse dirbantiems užsieniečiams dalis lėšų išmokama kaip komandiruotpinigiai, nemokant mokesčių. Dėl tokios sistemos sukuriamos nelygios sąlygos ir valstybė praranda dalį mokesčių.
Dingo milijardai?
„Kur dingo valiutų rezervas, kai buvo dar litas su euru surištas. Ir niekas po to, kai įsivedėme eurą, viešai nediskutavo, kur tas rezervas dingo.
Gal politikai galėtų pasakyti, kur tas rezervas yra. Niekas viešai negirdėjo, kur pasidėjo tie milijardai, kurie tapo nebereikalingi valiutų modeliui palaikyti“, - per dešimtmetį jau užmarštin nukeliavusį klausimą uždavė Urbo banko Klaipėdos filialas vadovas Vaidas Vyšniauskas.
Rašyti komentarą