Net 30 metų „Sodros" sistemoje dirbusi Seimo narė Laima Nagienė tik dabar sužinojo, kad pensijos sulaukę žmonės toli gražu neužsitikrina fiksuotos periodinės išmokos - pernai gavusiems apie 40 eurų šiemet ji aptirpo iki 30-ies.
Parlamentarė jaučia pareigą apie tai įspėti visuomenę.
Sunkiai įkandama net ekspertams
„Net žmogui išėjus į pensiją, jo sukaupta pensija vis dar yra investuojama, jei pasirašoma sutartis dėl periodinės išmokos.
Net aš, 30 metų dirbusi „Sodroje", buvau įsitikinusi, kad, sulaukus pensijos, iki mirties bus mokama fiksuota suma. Pasirodo, ne.
Periodinė išmoka, mokama 20 metų, o neišmokėti pinigai lygiai taip pat yra investuojami kaip ir dirbančiojo kaupiami pinigai.
Todėl lygiai taip pat gali nuvertėti", - „Vakaro žinioms" atskleidė L.Nagienė.
Pasak jos, tik jei pasirašoma anuiteto sutartis su „Sodra", ši įsipareigoja mokėti sutarties pasirašymo metu nustatytą fiksuotą sumą visą laiką.
Įsipareigoja nemažinti jos, o gal net ir didinti, jei investuos pinigus pelningai.
O pasirašius sutartį dėl periodinės išmokos, pinigus tvarko pensijų fondai.
O jie neįsipareigoja nieko.
Pokyčiai po pokyčių
Sužinojusi tokią skandalingą informaciją L.Nagienė surengė spaudos konferenciją, į kurią sukvietė specialistus ir pensininkų atstovus. Iš pradžių ji priminė istoriją.
„2004 metais II pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, buvo sukurta kaip panacėja socialinio draudimo senatvės pensijų sistemos trūkumams spręsti.
Tačiau pati kaupimo sistema nestokoja trūkumų ir yra nuolat tobulinama.
Paskutiniai reikšmingi II pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai įvyko 2019 metais: nebeliko „Sodros" pervedimų į privačius pensijų fondus (pervedama iš valstybės biudžeto), šie fondai buvo performuoti į gyvenimo ciklo fondus, kuriuose investavimo rizika siejama su dalyvių amžiumi, kuomet investuojant jaunesnių dalyvių turtą pasirenkamos rizikingesnės investavimo strategijos siekiant maksimizuoti investicijų rezultatus ir sukaupti daugiau turto.
O vyresnio amžiaus dalyvių fonduose - apriboti investicinę riziką siekiant išsaugoti sukauptą turtą.
Nuo 2020 metų pradėjo veikti centralizuotas valstybinis anuitetų fondas „Sodroje".
Kaip paskata kaupti pensijai buvo nustatyta, kad už papildomas įmokas, viršijančias 3 proc. nuo atlyginimo, bus taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, o taip pat valstybė už kiekvieną dalyvį pensijų fondams mokės 1,5 proc. šalies VDU.
Tačiau šių pokyčių nepakanka. II pakopos pensijų sistemoje trūkumų tebesama", - dėstė L.Nagienė.
Realybė - baisesnė nei tikinama
Lėšų kaupimas paprastai yra pristatomas kaip orios senatvės galimybė su padoria pensija, o tiksliau - su geru savarankiškai sukauptu priedu prie „Sodros" senatvės pensijos.
Tačiau realybė, kaip išsiaiškino Seimo narė, yra kitokia. Ji pateikė konkretų pavyzdį žmogaus, kuris pernai rugsėjį sulaukė pensinio amžiaus.
Tas asmuo sukaupė 8008 vienetus, sutarties pasirašymo metu vieneto vertė buvo 1,25 euro. Todėl pagal vieneto vertę sukauptas turtas tą dieną įvertintas 9010 eurų.
Svarbu pažymėti, kad dalyvis kaupia ne eurus, o vienetus ir viso turto vertė kinta kiekvieną dieną - visas turtas gali ir padidėti, ir nuvertėti.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos privačios pensijų kaupimo bendrovės sutartyse įspėja dalyvius, kad vieneto vertė gali kisti - mažėti arba didėti", - pažymėjo L.Nagienė.
Nuvertėjo 21 proc.
Pasibaigus pirmam 2022 m. pusmečiui, minėtam dalyviui buvo pateikta jo fondo sąskaitos ataskaita.
„Pirmiausia turėčiau pastebėti, kad net man, vadovavusiai „Sodros" skyriui 30 metų, nebuvo lengva susigaudyti, kas yra kas šioje ataskaitoje", - prisipažino politikė.
„Nedidelė dalis išmokų (138 eurai) dalyviui buvo išmokėti nuo 2021 m. rugsėjo iki 2021 m. pabaigos. Per pirmą 2022 m. pusmetį bendrovė dalyviui išmokėjo periodinių išmokų už 196 eurus.
Dėl neigiamų investicinės veiklos rezultatų per tą pusmetį asmuo prarado 910 eurų, t.y. daugiau nei 10 proc. viso savo sukaupto pensijos turto.
Kitaip tariant, asmuo prarado beveik 5 kartus daugiau turto nei jam per tą laikotarpį buvo išmokėta.
Kadangi antro šių metų pusmečio metu vieneto vertė toliau krito, tikėtina, kad ir šį pusmetį pensininkas dar patirs turto praradimų, dėl kurių dar labiau sumažės jo mėnesinė išmoka.
Per metus jo mėnesinė periodinė išmoka sumažėjo nuo 38,5 iki 30 eurų.
Noriu akcentuoti, kad nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. rugsėjo šio asmens amžių atitinkančios amžiaus grupės fondo vieneto vertė sumažėjo nuo 1,25 euro iki 0,99 euro, t.y. beveik 21 proc.
O infliacija šiuo metu siekia 23 proc.", - pabrėžė L.Nagienė.
Neprisiima atsakomybės
Analogiškoje situacijoje šiuo metu yra kiekvienas pensininkas, gaunantis periodines išmokas iš visų bendrovių, valdančių II pakopos pensijų fondus, nes visi dabar dirba „į minusą": II pakopos pensijų fondų investicinė grąža šiemet siekė minus 13,8 proc.
„Kiekviena privačius pensijų fondus valdanti bendrovė Lietuvoje vienaip ar kitaip informuoja savo dalyvius apie tai, kad būtent patys dalyviai prisiima visą investavimo riziką.
Bendrovės perspėja dalyvius, kad jie įsigilintų į investicines galimybes ir išmintingai rinktųsi savo fondą.
Bet šios galimybės yra kone tik teorinės, nes, pavyzdžiui, šiuo metu visi vyriausiosios amžiaus grupės fondai visose bendrovėse patiria prasčiausius rezultatus, jaunesnių grupių rezultatai - taip pat neigiami.
Be to, pereiti į rizikingesnius jaunesnio amžiaus grupės fondus jiems bendrovės nerekomenduoja dėl per didelio investavimo strategijos rizikos lygio.
Ir dar visi žinome, kad pereinant iš vienos bendrovės fondo į kitos bendrovės fondą tektų sumokėti mokestį - 0,05 proc. nuo viso turto vertės", - stebėjosi L.Nagienė ir retoriškai paklausė, argi taip turėtų atrodytų socialinė gerovė ir orumas senatvėje.
Sistema paneigia sistemos prasmę
Pasak jos, absurdiška, kad visa investicinė rizika tenka patiems fondų dalyviams, jų sukauptas turtas niekaip nėra apdraustas nuo neigiamų investavimo rezultatų, o fondų valdytojai nesugeba ir nesiekia užtikrinti stabilių išmokų išėjusiems į pensiją dalyviams.
„Abejotinas ir politinis sprendimas, kad valstybė turėtų skatinti dalyvauti II pakopos pensijų kaupime prisidėdama savo, t.y., visų mokesčių mokėtojų, lėšomis.
Šiuo metu valstybė už kiekvieną dalyvį, nepriklausomai nuo jo atlyginimo dydžio, privatiems pensijų fondams kas mėnesį perveda 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Tai reiškia, jog vietoj to, kad valstybė remtų dabartinius pensininkus, ji remia dabartinius dirbančiuosius, nusprendusius kaupti pensijai.
Dėl nustatyto automatinio dalyvių įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemą privačių pensijų fondų dalyvių skaičius kasmet auga, dėl to didėja ir valstybės finansinis prisidėjimas. 2023 m. numatoma iš valstybės biudžeto skirti 220 mln. eurų.
Vien prisidėjimui skiriamų valstybės lėšų pakaktų padidinti pensijas 30 eurų, skiriant juos kiekvienam pensininkui", - problemas kėlė parlamentarė.
Gali prieštarauti Konstitucijai
Jai abejonių kelia ir tai, kad dalyviams, priklausomai nuo jų sukaupto pensijų turto dydžio, taikomos skirtingos išmokėjimo tvarkos: vieni turi teisę į vienkartinę išmoką, kiti tokios teisės neturi.
Galiausiai dalyvis neturi teisės savanoriškai pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo.
Yra tik galimybė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime automatinio įtraukimo metu.
„Taigi, trys pagrindiniai sistemos aspektai - negalėjimas savanoriškai pasitraukti iš kaupimo, valstybės prisidėjimas ir skirtingos išmokos skirtingoms dalyvių grupėms - kelia susirūpinimą apskritai dėl atitikties tam tikriems konstituciniams principams", - dėstė L.Nagienė.
Primena finansinę piramidę
Konferencijoje dalyvavęs ekonomistas Raimondas Kuodis priminė, kad jau sistemos sukūrimo pradžioje buvo prižadėta tai, kas de facto neįgyvendinama - kad pensijų fondai gali išgelbėti nuo demografinės krizės.
Sistemos siekis turėtų būti ne tik aplenkti infliaciją, bet ir užtikrinti realią grąžą.
Advokatas Jonas Ivoška įsitikinęs, kad viešieji ištekliai yra dalinami nelygiateisiais pagrindais.
Lygybė negalima be dvejopų standartų, o pensijų kaupime yra dvejopi standartai: iš lėšų bendriems reikalams tvarkyti dalis gauna daugiau nei kiti. Advokato nuomone, taip yra pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas.
Vilniaus miesto Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė antrino, kad valstybė moka iš mūsų visų mokesčių mokėtojų komercinei struktūrai, kuri jokios atsakomybės už savo veiksmus neprisiima. Ir yra vieninteliai, kurie laimi šioje situacijoje, nes pralaimi visi: turi gražias algas, nėra atsakomybės, nėra kontrolės.
Pasak jos, užsienyje paprastai pensijų fondus administruoja valstybės arba visuomeninės organizacijos, nesiekiančios pasipelnyti.
Lietuvos Bočių sąjungos pirmininko pavaduotojas Juozas Timas tvirtino, esą II pakopos pensijų fondas yra labai rafinuota finansinės piramidės atmaina.
„Pavyzdžiui, dalyvis, pradėjęs kaupti 2004 metais ir sukaupęs 10 tūkst. eurų, gauna 41 euro dydžio išmoką.
Jei asmuo šiuos pinigus būtų kaupęs „Sodroje", turėtų 9 apskaitos vienetus, taigi turėtų 3-4 eurais didesnę pensiją, net neįvertinant senatvės pensijos augimo ir indeksavimo.
Be kita ko, šie pinigai būtų dalyvavę vidaus ekonomikoje ir nešę bendrą naudą. Taigi, kaupęs asmuo nieko nelaimėjo, bet pralošė", - reziumavo J.Timas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą