Prognozė: maisto kainos augs dar ne vienus metus, o kai kurių produktų greitai neįpirksime

Žemdirbių lyderis neatmeta galimybės, kad parduotuvių lentynose susiaurės maisto produktų asortimentas, o daugelis žmonių nepajėgs įpirkti įprasto maisto.

R. Juknevičius atkreipia dėmesį, kad dabar labiausiai brangsta maisto produktai, kurių kelias nuo ūkio iki lentynos yra gana trumpas, pavyzdžiui, pieno gaminiai.

Bet kitų būtinų maisto produktų kainų šuolio sulauksime tik po dvejų metų. Antai duonai gaminti dabar naudojami 2020 m. pasėti kviečiai, o šių metų derliaus grūdų kainos pradės kandžiotis po kelerių metų.

Lietuvos žemdirbiai prašo šalies valdžios imtis priemonių, kad būtų sulygintos jų ir kaimyninių šalių ūkininkų veiklos sąlygos: teikiama finansinė parama ir mokesčiai.

Priešingu atveju žemdirbiams traukiantis iš žemės ūkio gamybos, Lietuva gali tapti nuo maisto importo priklausoma šalimi.

O tai, gilėjant pasaulio maisto krizei, šaliai grėstų neprognozuojamomis pasekmėmis.

Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, pasaulio maisto kainos dabar yra beveik 30 proc. aukštesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvoje maistas brangsta daugiau kaip dvigubai daugiau nei vidutiniškai ES.

Rusijos invazija Ukrainoje pasauliui grasina didžiausia mūsų laikų maisto krize, kuri tęsis ne vienus metus. JTO prognozuoja, kad šiuo metu sustojusio Ukrainos žemės ūkio eksporto neatkūrus į prieškarinį lygį, milijonams žmonių, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, gresia badas ar nuolatinis neprivalgymas.

Tarptautinės organizacijos ir Vakarų šalių vyriausybės puikiai supranta, kad badmečio ir kitų nepriteklių tiesioginė pasekmė – augantis pabėgėlių srautas.

Mažėja gamyba ir eksportas

LSA pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvos žemės ūkį ilgą laiką krečia begalė problemų, tačiau politikai į tai nekreipia dėmesio.

„Lietuvos žemės ūkis – agrosektorius ir maisto pramonė – visada būdavo stipriai į eksportą orientuota ūkio šaka. Istoriškai žemės ūkio ir maisto produktų importas buvo labai menkas.

Dabar eksporto ir importo santykis tampa kritiškas, nors Lietuva turi visas sąlygas aprūpinti maistu savo gyventojus“, – sakė R. Juknevičius.

Pasak jo, Lietuva dar iki karo Ukrainoje bulvių išaugindavo tik tiek, kiek suvalgydavo. Kaulių užaugina mažiau, nei suvalgo, nors anksčiau perteklių eksportuodavo.

„Beveik prieš metus 60 proc. kiaulienos pradėjome importuoti. Šiuo metu kone kas savaitę išgirstame apie užsidarantį kiaulių ūkį“, – sakė R. Juknevičius.

Lietuvos pieno pramonė, pasak LSA pirmininko, taip pat traukiasi. Pieno perdirbėjai esą perspėja, kad bus priversti uždaryti gamyklas, o Latvijoje tas procesas jau prasidėjęs.

„Gamintojai nebesukonkuruoja su didesniais kaimynais, nes patiria didelį konkurencinį spaudimą iš Lenkijos. Parduotuvėse puikiai matome, kad lenkiškų pieno produktų yra daugiau. Bet lenkai stiprūs ir daržovių sektoriuje. Mes savo rinką aprūpiname tik 40 proc. daržovių, likusią dalį importuojame“, – sakė R. Juknevičius.

Nors vartotojams gali atrodyti, kad augantis produktų importas jiems palankus, LSA pirmininko nuomone, stiprėjanti priklausomybė nuo maisto importo gali būti pavojinga šalies saugumui.

„Apsirūpinimas maistu turėtų būti valstybės strateginis tikslas, bet Lietuvoje taip toli gražu nėra“, – apgailestavo jis.

Nelygiavertė konkurencija

Nuo Rusijos karo pradžios smarkiai išaugus trąšų ir energetinių išteklių kainoms, Lenkijos vyriausybė visiems savo ūkininkams skyrė tiesioginę paramą, kuri siekia 50–100 Eur už hektarą, priklausomai nuo auginamų kultūrų.

Kartu kaimyninėje šalyje sumažinti ar visai panaikinti akcizai ir pridėtinės vertės mokestis trąšoms, energetiniams ištekliams ir maisto produktams.

„Lenkija ir daugelis kitų Europos valstybių remia savo žemės ūkį, Lietuva tuo neužsiima“, – sakė R. Juknevičius.

LSA pirmininko teigimu, mūsų žemdirbiai neprašo jokių privilegijų, o kelia vienintelį reikalavimą – sulyginti veiklos sąlygas, įskaitant finansinę paramą ir mokesčius, su tiesioginiais konkurentais Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

J. Juknevičius priminė, kad šių šalių žemdirbiai buvo stipriai paremti iš Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Recilience Facility, RRF). Šio fondo lėšomis siekiama pertvarkyti ir sustiprinti ES šalių ekonomikas po pandemijos. Lietuva iš jai skirtų 2,2 mlrd. eurų žemdirbiams nedavė beveik nieko.

Viso to pasekmė – Lietuva pagal maisto brangimą pirmauja ES. „Eurostat“ duomenimis, vasario mėn. maistas Lietuvoje pabrango daugiau kaip 16 proc., kai vidutiniškai ES – mažiau kaip 6 proc., o kai kuriose šalyse brangimas iš viso nefiksuotas.

„Lietuva nepadarė nieko, kad maisto brangimą stabdytų“, – mano R. Juknevičius.

Bus mažesnis derlius

Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje šį sezoną nebus parduota apie 120 tūkst. tonų vien azotinių trąšų, palyginti su įprastais metais. Taip yra dėl to, kad trąšų trūksta arba jos labai brangios.

„Ką tai reiškia? Vienas kilogramas trąšų duoda apie penkis kilogramus kviečių derliaus priedo. Bet trąšos naudojamos ne tik kviečiams auginti. Trąšos labai stipriai brango, jų panaudota mažiau, dėl to automatiškai bus išaugintas mažesnis derlius. Be to, turime labai vėlyvą pavasarį, drėgmės deficitą, nors dar nėra stichinės sausros, tai bent kol kas būsimo derliaus prognozės blogėja. Galime tikėtis bent 20 proc. mažesnio derliaus, palyginti su praėjusiais metais“, – sakė R. Juknevičius.

LSA pirmininkas kartu priminė, kad praėjusiais metais dėl sausros derlius buvo mažesnis nei įprastai.

Brangiausia duona – 2024 m.

R. Juknevičius atkreipė dėmesį, kad įvairūs maisto produktai brangsta nevienodai ir tai lemia ciklo – nuo ūkio iki stalo – skirtumai.

„Duonos gaminiai galėjo brangti tiek, kiek išaugo kepimo savikaina – dėl energetinių išteklių, druskos, kitų komponentų.

Dabar valgome duoną, pagamintą iš grūdų, kuriuos pasėjome 2020 m. kaip žiemkenčius, o 2021 m. nuėmėme.

Tada grūdų kaina dar nebuvo išaugusi, todėl buvo nupirkti ir sumalti pigūs grūdai.

Būsimo derliaus grūdai pasėti rudenį, kai dar nebuvo šoktelėjusios energetikos ir trąšų kainos, tai būsimas derlius dar nebus maksimaliai didelės savikainos.

Toks jis bus, kai grūdus sėsime rudenį, todėl didesnio duonos brangimo reikėtų tikėtis po pusantrų metų, nes brangiausias derlius bus nukultas 2023 m.

Taigi, iš didžiausios savikainos grūdų iškeptą duoną valgysime 2024 m.“, – aiškino R. Juknevičius.

Kitaip yra su pieno produktais. Kaip aiškino LSA pirmininkas, pieno gamybos savikainą iš karto atspindėjo kaina. „Brangūs pašarai atiduodami karvei, atitinkamai pabrangusi energetika ir degalai lemia pamelžto pieno savikainą. Brangi žaliava greitai perdirbama ir patenka į lentynas. Mes ir matome, kad pieno produktų kainos sukilusios, tačiau ateityje jos gali ir greičiau nukristi“, – dėstė R. Juknevičius.

Jo nuomone, sunkiausia prognozuoti į Lietuvą importuojamų maisto produktų kainas, nes jų savikainą lemia daug daugiau veiksnių. Šių produktų kaina gali staiga drastiškai išaugti.

„Jeigu rinkoje formuojasi kurių nors žaliavų deficitas, spekuliantai greitai superka dar daugiau produkcijos, kad juos parduotų maksimaliomis kainomis. Tai sukelia dar didesnę krizę. Todėl taip pavojinga priklausyti nuo maisto importo“, – aiškino R. Juknevičius.

Krizę sukėlė Rusija

JTO generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę perspėjo, jog karas kartu su pandemijos pasekmėmis grasina milijonams žmonių nesaugumu, badu ir neprivalgymu.

Rusijos karas Ukrainoje nutraukė žemės ūkio produktų tiekimą iš Ukrainos uostų, per kuriuos anksčiau buvo eksportuojamas didžiulis kiekis maistinio aliejaus ir grūdų, daugiausia kukurūzų ir kviečių.

Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. pasaulio kviečių. Iki karo Ukraina vadinta pasaulio grūdų aruodu, o per šios šalies uostus kas mėnesį eksportuota 4,5 mln. tonų žemės ūkio produktų.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėn. eksportas beveik sustojo, o kainos pakilo į viršų. Padėtis dar pablogėjo, kai Indija praėjusį šeštadienį uždraudė kviečių eksportą.

JTO duomenimis, apie 20 mln. tonų praėjusio derliaus grūdų dabar įstrigę Ukrainoje, jeigu jie būtų paleisti į rinką, tai sumažintų spaudimą pasaulio rinkoms.

Tačiau tuo krizė nesibaigs, nes ukrainiečiai, optimistinėmis prognozėmis, šiemet tikisi išauginti tik pusę įprasto grūdų derliaus ir, ko gero, didžioji jo dalis liks šalyje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apkaltino Maskvą sąmoningu krizės gilinimu. „Rusija pradėjo grūdų karą, sukeldama pasaulio maisto krizę. Tai daroma, kai milijonams žmonių, ypač Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje, jau gresia badas“, – trečiadienį pareiškė Vokietijos diplomatijos vadovė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas neseniai komentavo, kad pasaulis susiduria su „didžiausia mūsų laikų maisto krize“, o ją neabejotinai sukėlė V. Putino „pasirinktas karas“.