Reforma Kazachstane: naujasis parlamentas gali sustiprinti ryšius su Lietuva ir ES

Kazachstano centrinė rinkimų komisija patvirtino, kad daugiausia mandatų laimėjo partija „Adilet“ - jai atiteko 110 vietų. Partija „Aul“ gavo 10 mandatų, „Respublika“ - 9, Demokratinė Kazachstano partija „Ak Žol“ - 8, Nacionalinė socialdemokratų partija - taip pat 8 mandatus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 9,3 mln. rinkėjų, arba 74,19 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių. Į parlamentą kandidatavo 545 politikai, iškelti septynių politinių partijų.

Naujas etapas

Rinkimai surengti po kovo 15 dieną įvykusio referendumo, kuriame Kazachstano gyventojai patvirtino naująją šalies Konstituciją. Ji įsigaliojo liepos 1-ąją ir iš esmės pakeitė valstybės politinę architektūrą - panaikinti Senatas ir Mažilisas, o vietoje jų sukurtas vienerių rūmų Kurultajus.

Džiaugiuosi pokyčiais Kazachstane ir tikiu, kad jie leis toliau plėtotis demokratijai. Tikiu, kad Kazachstano žmonės palaiko šiuos pokyčius.

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas politinę pertvarką yra pristatęs kaip naują šalies modernizacijos etapą. Pasak prezidento, vienerių rūmų parlamento sukūrimas turi sustiprinti politinės sistemos efektyvumą ir padėti valstybei geriau prisitaikyti prie naujų ekonominių bei geopolitinių realijų.

Kartu Astana siekia ne tik reformuoti politinę sistemą, bet ir stiprinti tarptautinius bei ekonominius ryšius. Ypatingas dėmesys skiriamas Europai, investicijoms, prekybai ir transporto koridoriams, jungiantiems Aziją su Europos rinkomis.

Vienas svarbiausių projektų - Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia tapti viena svarbiausių šio maršruto grandžių.

Džiuginantys pokyčiai

Kazachstano pokyčius teigiamai vertina ir Kazachstano garbės konsulas Klaipėdoje dr. Benediktas Petrauskas. Jo teigimu, konstitucinė reforma gali tapti pagrindu tolesnei šalies demokratinei raidai.

Jo nuomone, svarbiausia, kad vykstantys pokyčiai prisidėtų prie žmonių gerovės ir taikios šalies ateities.

„Kazachstano žmonės yra nusipelnę geros ateities. Saulė šviečia skaisčiai, ir ta padangė lai būna visada taiki, o žmonės - draugiški, geranoriški, atviri kaimynams ir visiems kitiems“, - kalbėjo garbės konsulas.

B. Petrauskas taip pat pabrėžė Lietuvos ir Kazachstano santykių svarbą.

„Mūsų glaudūs ryšiai lai plėtojasi ir duoda abipusiškai naudingus vaisius“, - sakė jis.

Ieško naujų partnerių

Kazachstano užsienio reikalų viceministras Armanas Issetovas pabrėžia, kad šalies reikšmę didina jos geografinė padėtis ir augantis vaidmuo tarptautiniuose prekybos bei transporto koridoriuose.

„Kazachstanas yra viena svarbiausių Vidurinės Azijos valstybių, palaikanti ryšius tiek su Rusija ir Kinija, tiek su Europos valstybėmis. Šalis taip pat siekia stiprinti savo vaidmenį tarptautiniuose prekybos ir transporto koridoriuose“, - sakė A. Issetovas.

Jo teigimu, Kazachstanui svarbu išlaikyti politinį stabilumą, kurti prognozuojamą verslo aplinką ir pritraukti daugiau tarptautinių investicijų. Šios kryptys atveria galimybių ir Lietuvos verslui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, bendra Lietuvos ir Kazachstano prekių bei paslaugų apyvarta 2025 metais siekė 720 mln. eurų - 23 mln. eurų daugiau nei 2024-aisiais. Lietuvos prekybos balansas su Kazachstanu buvo teigiamas ir siekė 128 mln. eurų.

Ekonominis Kazachstano potencialas taip pat išlieka vienu svarbiausių šalies pranašumų. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais Kazachstano ekonomika turėtų augti 4,6 proc.