Praėjusios vasaros pabaigoje Klaipėdoje duris atvėrė Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms centras. Antrasis toks Lietuvoje. Jame po vienu stogu, vaikui draugiškoje ir saugioje aplinkoje, atliekami visi baudžiamajam procesui reikalingi veiksmai (smurtą patyrusio vaiko kūno apžiūra, vaiko apklausa su psichologu ir psichologinis jos vertinimas), teikiama tęstinė psichologinė bei psichoterapinė pagalba.
Vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jų šeimoms specializuotą pagalbą uostamiestyje vaiko teisių gynėjai pradėjo teikti šių metų rugpjūčio pradžioje.
Iki rugsėjo vidurio pagalba naujajame centre jau suteikta 12 nukentėjusių vaikų bei jų šeimoms.
Baisi tendencija
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad kasmet pranešimų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus daugėja.
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, 2024 metais mūsų šalyje fiksuoti 375 seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, pernai - 422.
Nuo seksualinio smurto vaikai nukenčia visoje Lietuvoje.
Užpernai Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 28, pernai - 35 tokie atvejai.
Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai užfiksavo 203 seksualinio smurto prieš vaikus atvejus. Klaipėdos apskrityje - 14.
„Vis dėlto šie skaičiai - tik ledkalnio viršūnė. Seksualinis smurtas sunkiai atpažįstama ir įrodoma smurto forma, nes dažniausiai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus. Jaučia pyktį, gėdą, kaltę, baimę dėl patirtų įvykių. Neretai nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos. Dėl šios priežasties atvejų, kai vaikas galimai nukenčia nuo seksualinio smurto, gali būti kur kas daugiau, nei rodo statistika“, - pabrėžė A. Marčiukaitienė.
Klaipėdos apskrityje galimų seksualinio smurto prieš vaikus atvejų yra fiksuojama šiek tiek mažiau, palyginti su kitomis mūsų šalies apskritimis.
„Tačiau itin svarbu suprasti, kad galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius gali būti kur kas didesnis, nei rodo statistika. Užfiksuotų atvejų skaičius priklauso ir nuo to, kaip žmonės, gyvenantys konkrečioje apskrityje, geba atpažinti seksualinį smurtą prieš vaiką bei ar išdrįsta apie tai pranešti. Todėl labai svarbu, jog visuomenė būtų smalsi, empatiška, drąsi ir pastebėjus bent menkiausią įtarimą, kad vaikas galimai patyrė ar patiria smurtą, apie tai praneštų ir kreiptųsi pagalbos“, - sakė A. Marčiukaitienė.
Pranešimų dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus Lietuvoje augimas susijęs ir su visuomenės gebėjimui vis geriau identifikuoti signalus, jog vaikas galimai patyrė ar patiria seksualinį smurtą. Visuomenė tampa labiau empatiška ir vis dažniau išdrįsta apie savo įtarimus, jog vaikas galimai patiria ar patyrė smurtą, pranešti bei kreiptis pagalbos.
Aptakus smurtautojo paveikslas
A. Marčiukaitienės teigimu, svarbu suprasti, kad nėra vieno ar kelių požymių, kurie leistų nupiešti smurtautojo paveikslą.
Tačiau net 70-85 procentų seksualinio smurto atvejų įvyksta vaikui artimoje, žinomoje aplinkoje, o skriaudėjas yra žmogus, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, šeimos narys, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimas žmogus.
Taip pat tai gali būti ir mokytojas, būrelio vadovas, treneris ar kitas žmogus, esantis šalia vaiko, neretai esantis autoritetas vaikui ir gebantis įgyti jo bei suaugusiųjų pasitikėjimą.
„Labai svarbu vaikus nuo mažumės mokyti atpažinti savo kūno ribas, jausmus ir nederamą elgesį jų atžvilgiu. O vaikui atsiskleidus, jog nukentėjo - juo patikėti ir pranešti“, - patikino A. Marčiukaitienė.
Dažniausiai kenčia mergaitės
Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys atskleidžia, kad dažniau nuo seksualinio smurto nukenčia mergaitės. Tai atsispindi ir paskutiniųjų metų statistikoje.
2024-aisiais užfiksuoti 305 atvejai, kai nuo seksualinio smurto nukentėjo mergaitės, ir 70 atvejų, kai nukentėjusysis buvo berniukas. Praeitų metų statistika analogiška - fiksuoti 358 atvejai, kai galimai nukentėjo mergaitės, ir 64 atvejai, kai nukentėjo berniukai.
Šiemet statistika išlieka panaši - per pirmąjį šių metų pusmetį nuo seksualinio smurto galimai nukentėjo 162 mergaitės ir 41 berniukas.
„Verta pastebėti, kad mažesnį galimai nukentėjusių berniukų skaičių gali lemti ir dažnesnė jų baimė kalbėti apie savo išgyvenimus bei kreiptis pagalbos. Tad nukentėjusių berniukų gali būti kur kas daugiau. Taip pat verta paminėti, kad vaikai, ypač jaunesnio amžiaus, ne visuomet atpažįsta, jog su jais buvo pasielgta nederamai.
Pavyzdžiui, sulaukė nederamų komentarų apie savo kūną, buvo atsiųsta jų amžiui ir raidai netinkamo seksualizuoto turinio ir pan. Tai - taip pat seksualinio smurto atvejai apie kuriuos, deja, vaikai ne visuomet išdrįsta prabilti dėl jaučiamos gėdos ar neatpažįsta to kaip smurto“, - sakė A. Marčiukaitienė.
Pažeidžiamiausi - paaugliai
Daugiau nei 77 procentai galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų yra paaugliai.
2024 metais užfiksuoti 157 galimo seksualinio smurto atvejai prieš vaikus, kurių amžius buvo 10-14 metų, bei 138 atvejai, kai nukentėjo 15-17 metų jaunuoliai.
Pernai statistiniai skaičiai buvo labai panašūs. Daugiausiai nuo seksualinio smurto nukentėjo 10-17 metų vaikų. 10-14 metų - 175 atvejai, 15-17 metų - 150 atvejų.
Skaitmeninė erdvė
Seksualinis smurtas yra viena didžiausių grėsmių, tykančių vaikų interneto platybėse.
Pernai seksualinį smurtą skaitmeninėje erdvėje galimai patyrė 14 vaikų, šiemet užfiksuota jau 20 tokių atvejų. Tačiau realus seksualinio smurto internete mastas galimai yra kur kas didesnis, nes vaikai neretai dėl patiriamos baimės, kaltės, nežinojimo apie savo išgyvenimus nutyli.
„Seksualinis smurtas internete dažniausiai pasireiškia dviem formomis. Pirma, žmogus, siekiantis seksualinio pasitenkinimo, užmezga ryšį su vaiku ir organizuoja gyvą susitikimą, pavyzdžiui, kviečia merginą į pasimatymą, inicijuoja romantinius santykius.
Seksualinis smurtas prieš vaikus yra sunkiai atpažįstama ir įrodoma smurto forma, nes dažniausiai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus. Jaučia pyktį, gėdą, kaltę, baimę dėl patirtų įvykių.
Antra - skatinimas vaiką kurti seksualinio pobūdžio turinį fotografuojant ar filmuojant savo kūną, skatinant atsiųsti tokio pobūdžio nuotraukas ar filmuotą medžiagą, vaikui siunčiant seksualinio turinio medžiagą, neretai vaiką skatinant, raginant, o kartais net grasinant ir šantažuojant, kad nuotraukos ar filmuota medžiaga bus paviešinta, parodyta draugams, tėvams, įkelta į socialinius tinklus ir panašiai“, - sakė A. Marčiukaitienė.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad saugusiesiems itin svarbu domėtis, ką vaikas veikia internete, kokius žaidimus ir su kuo žaidžia, ar platformoje yra bendravimo funkcija, ar yra asmenų, kurie kviečia vaiką bendrauti kitose pokalbių kanaluose.
Labai svarbu nuo mažens su vaiku kalbėtis apie galimas grėsmes internetinėje erdvėje. Padėti jiems suprasti, kad nedera su nepažįstamaisiais dalintis asmenine informacija, kontaktais, programėlėse nesidalinti lokacija su nepažįstamaisiais, ne šeimos nariais, nesidalinti nuotraukomis, kokios yra to rizikos ir grėsmės, ir panašiai.
„Labai svarbu neįbauginti vaiko, bet mokyti saugiai elgtis. Svarbu sutarti, kokie žaidimai yra leidžiami, o kokios programėlės ar socialiniai tinklai neleidžiami ir kodėl“, - patarė A. Marčiukaitienė.
Sunkiai atpažįstamas
Nors visuomenės sąmoningumas auga, tenka konstatuoti, jog seksualinis smurtas yra vis dar viena sudėtingiausiai atpažįstamų smurto formų.
„Vieno požymio, kuriuo remiantis būtų galima tvirtai pasakyti, jog vaikas patyrė seksualinį smurtą, nėra. Tačiau apie patiriamą skriaudą vaikai neretai parodo savo elgesiu ar pakitusia emocine savijauta. Svarbu suprasti, kad pokyčiai vaiko elgesyje ar jo būsenoje gali būti labai subtilūs - vengimas lankytis tam tikrose vietose, pavyzdžiui, mokykloje, kažkur svečiuotis ar staiga atsiradęs uždarumas.
O kartais pokytis gali būti labai ryškus, kai vaikas itin susidomi seksualinėmis temomis, reiškia norą žaisti seksualinius žaidimus, pradeda smurtauti pats ar patirtą skriaudą atvaizduoja piešiniuose“, - teigia A. Marčiukaitienė.
Todėl suaugusiesiems, esantiems šalia vaiko, yra labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesio ar savijautos pokyčius, pasidomėti vaiku ir pasistengti suprasti, kas su juo vyksta. O pastebėjus net menkiausią susirūpinimą keliančius ženklus vaiko elgesyje išdrįsti pranešti apie galimą seksualinį smurtą bei kreiptis pagalbos.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, ypač svarbus suaugusiųjų rūpestis, dėmesys ir pasitikėjimas. Ypač svarbi pirmoji reakcija, nuo jos priklauso, ar vaikas atsivers ir drąsiai dalinsis savo patirtais neigiamais išgyvenimais, ar užsisklęs ir galimai niekada apie tai nebekalbės.
„Pasitaiko situacijų, kai vaikas, pasisakęs apie patirtą smurtą, išgirsta „tu įsivaizduoji, taip negalėjo nutikti", ir tai yra vienas blogiausių dalykų, kurį jis gali išgirsti. Šie žodžiai gali lemti, jog vaikas daugiau nebepapasakos apie savo patirtį bei liks ją išgyventi vienas. Norėdami padėti vaikui turime įsiminti itin svarbią frazę - „aš tavimi tikiu" ir tuomet apie tai pranešti bei kreiptis pagalbos“, - akcentavo A. Marčiukaitienė.
Pasekmės - skaudžiausios
Seksualinis smurtas - viena skaudžiausių galimų vaiko patirčių, paliekančių itin gilius emocinius randus.
„Vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, gali atsirasti įvairios baimės, nerimas, depresija, kilti noras žaloti save ir panašiai. Taip pat, priklausomai nuo vaiko reakcijos į patirtą smurtą, pasekmės tolesniam vaiko gyvenimui gali būti įvairios.
Neretai patirta seksualinio smurto trauma palieka gilų pėdsaką kuriant asmeninius santykius, turi didžiulę neigiamą įtaką vaiko savivertei, psichinei sveikatai, gali išsivystyti potrauminio streso ir kiti sutrikimai. Nukentėjusiems nuo seksualinio smurto vaikams reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba“, - patikino A. Marčiukaitienė.
Tokią pagalbą ir teikiama vaiko teisių gynėjų specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuose Vilniuje bei Klaipėdoje, kuriuose sutelktos visos paslaugos, reikalingos tiriant seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, teikiama pirminė ir antrinė nemokama psichologinė pagalba tiek nukentėjusiems vaikams, tiek kartu emociškai išgyvenantiems jų artimiesiems.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą